Patarimai prekiaujantiems

2016 metai - itin svarbūs Anglijos svarui

Perspektyvos su Anglijos svaru 2016 metams

 

2016 metai gali būti įdomūs prekiaujantiems su Anglijos svaru. Politika gali užgožti ekonominius duomenis. 2015 metus Anglijos svaras baigė 7 mėnesių žemumose prieš JAV dolerį. Vis dėlto Anglijos ekonominiai duomenys iš visų G-10 šalių buvo bene geriausi. Per trečią ketvirtį Anglijos BVP augo 2,1%, o tai yra daugiau nei JAV per tą patį laikotarpį. Euro zonos ir Japonijos augimas siekė 1,6%, Australijos 2,5%, o Kanados susitraukė 0,2%. Labai tikėtina, kad Anglijos bankas bus sekantis iš didžiausių bankų, kuris didins palūkanų normas. Vis dėlto Anglijos svaras silpnėjo prieš eurą, Japonijos jeną, JAV dolerį, Naujosios Zelandijos dolerį per paskutinius 6 mėnesius. Tokio kurso judėjimo viena iš priežasčių yra dolerio stiprėjimas rinkoje, taip pat lėtas atlyginimų augimas, nestabilūs kiti rodikliai ir įspėjimai iš centrinio banko apie tai, jog galimas palūkanų didinimas ne 2016, o 2017 metais.

2016 metai gali būti stipraus ekonominio augimo metai Anglijoje

Vartotojų išlaidavimas yra vienas svarbiausių rodiklių ekonomikai. Lapkričio mėnesį pardavimai ženkliai augo. Nors atlyginimų augimas lėtėja, konkuravimo lygis yra ties aukščiausiu tašku per pastaruosius 20 metų, o paslaugų sektorius auga. Gerėjant darbo rinkos rezultatams, galime tikėtis ir spartesnio atlyginimų augimo, kuris yra svarbus infliacijos augimui. Lėtas Kinijos ir euro zonos augimas didina riziką ekonomikai ir gamybos sektoriui Anglijoje, tačiau Anglija greičiausiai išliks bene sparčiausiai augančia G-10 ekonomika 2016 metais.

Vertinant ekonominį potencialą, Anglijos bankas gali didinti palūkanas per pirmą metų pusmetį. Tačiau yra keletas stabdančių veiksnių – žemos žaliavų kainos ir ,,Brexit‘‘ rizika (pasitraukimas iš Europos sąjungos). Naftos kainos greičiausiai laikysis žemai didžiąją metų dalį, nafta yra ir viena iš priežasčių, kodėl infliacija augo tik 0,1% per 2015 metus. Tai toli nuo centrinio banko tikslo. Turint mintyje, jog FED didino palūkanas infliacijai pasiekus 0,5%, Anglijos bankui taip pat gali neprireikti sulaukti infliacijos virš 1% prieš imantis monetarinės politikos griežtinimo. Vis dėlto bankui gali tekti laukti ilgiau dėl politikos – kokia Anglijos padėtis bus Europoje.

Didžiausia rizika Anglijos svarui yra 2016 metais galimas ,,Brexit’’

Apklausos rodo, kad visuomenė 50:50 tikimybe pasisako už pasitraukimą iš Europos sąjungos. Paryžiaus atakos dar labiau padrąsino šalies lyderius imtis permainų laisvame migrantų judėjime tarp ES šalių. Jeigu Anglija pasitrauktų iš Europos sąjungos, tai gali lemti ekonominį neaiškumą, kuris gali pakenkti vartojimui, verslo ir investuotojų pasitikėjimui. Tiksli kaina ekonomikai tokiu atveju dar nėra suskaičiuota. Palaikantys ,,Brexit’’ idėją pasisako, kad toks scenarijus padėtų sutaupyti britų mokesčių mokėtojams milijardus ir sumažintų įsipareigojimus ES. Iš kitos pusės, tai kainuotų daug prekybai, investicijoms, darbo rinkai. Jeigu Anglija išlaikytų laisvos prekybos sutartį, atsivertų galimybės laisvai prekiauti su visu pasauliu, o tai lobistų skaičiavimais pakeltų ekonomiką 1,6% 2030 metais. Žinoma, jeigu Anglijai nepavyktų išlaikyti prekybos sutarties su ES, Brexit kainuotų ekonomikai apie -2,2% BVP augimo. Vis dėlto prognozuoti ilgalaikį poveikį sudėtinga. Tikėtina, kad balsavimas dėl pasitraukimo iš ES, sukels didelį volatilumą su svaru ir kitais Anglijos aktyvais.

Kodėl palūkanos gali būti didinamos 2016 metų pirmoje pusėje?

Ar centrinis bankas gali ryžtis didinti palūkanų normas esant politiniam nestabilumui? Manant, kad volatilumas didės prieš politinius sprendimus, centrinio banko valdyba gali atidėti palūkanų normų didinimą iki sulauks ,,ramybės‘‘. Nėra nustatyta ir referendumo data – tai gali būti 2016 metų antra pusė arba 2017 metai. O tai reiškia, kad jeigu centrinis bankas ir galėtų didinti palūkanų normas, tai iki svarbių politinių sprendimų. Todėl tikėtina 2016 metų pirma pusė.  

Brexit svarbus ne tik Anglijai, bet ir visai Europai. Neapibrėžtumas niekada nėra gerai valiutai.

Parengė: Dainius Šilkaitis/ www.forexfactor.lt analitika