Patarimai prekiaujantiems

Kaip veikia centrinių bankų neigiamos palūkanų normos

Pasaulis neišbrenda iš neigiamų palūkanų normų. Ar mąstėte apie viso to pasekmes? Būtina pamąstyti apie tai

 

Šimtmečiais finansų sistemos funkcionavo įprastu režimu. Jeigu skolinu, vadinasi, noriu iš to gauti palūkanas. Tačiau šiuo metu pasaulio centriniai bankai ir obligacijų rinka rodo kitokią madą. Dar prieš dešimt metų atrodė neįsivaizduojamas ir pakankamai utopinis modelis, kurį svarstė kai kurie ekonomistai. Šiandien didžiausi ir įtakingiausi pasaulio bankai, įskaitant Europos ir Japonijos, vykdo neigiamų palūkanų normų politiką. Ketvirtadienį Švedijos bankas sumažino palūkanų normą iki -0,5% nuo buvusio – 0.35%. Svarbiausia, kad savo pasisakymuose, centrinio banko vadovybė įspėja apie galimus papildomus palūkanų mažinimus esant dabartinei situacijai. Europos bankų akcijos paveiktos labiausiai, nes investuotojai įvertina, jog tokia situacija mažins bankų pelnus.

Neigiamos palūkanos, kurios mokamos už tai, kad pinigai laikomi sąskaitose, suprantama daugeliui funkcija. Tačiau ar suprantama funkcija, ką tai reiškia ekonomikoms, taip pat ir bendram pasitikėjimui valiuta arba mums įprastoms pinigų rūšimis.

Kaip veikia neigiamos palūkanų normos?

Centrinis bankas nustato neigiamas palūkanų normas komerciniams bankams, na o šie skolina pinigus vartotojams. ECB šiuo metu paskelbusi -0,3% palūkanų normą, o tai reiškia, kad jeigu bankai laiko depozitus per naktį centriniame banke, jie moka už tai palūkanas. Bankai turi skirtingus būdus perkelti neigiamas palūkanų normas savo klientams. Jie taiko mokesčius už laikomus pinigus indėliais, kitaip tariant, tai tas pats, kas neigiamos palūkanos.

Obligacijų rinka

Obligacijų (bond) rinkos taip pat reaguoja į neigiamas palūkanų normas. Pavyzdžiui, jeigu perkate 2 metų Šveicarijos vyriausybės obligacijų, turite pats sumokėti 1,12% palūkanas. Skolinate valstybei pinigus ir už tai dar susimokate. Ar tai normali situacija? Ką reiškia popieriniai pinigai arba valiutos, kurias spausdina centriniai bankai? Ar tik nesame padėtyje, kuomet galimas didelis nepasitikėjimas valiuta?

Netgi 10 metų Šveicariškos obligacijos neigiamoje teritorijoje. O tai reiškia, kad investuotojai tikisi, kad palūkanos liks žemiau nulio ilgą laiką. Šveicarija mėgins visais būdais atpiginti savo valiutą, nes dabartinis kursas stipriai kenkia šalies eksportui ir konkurencingumui. Bet tai jau atskira tema...

Kompanijos, kurios skolinasi pinigus, vertinamos rizikingesnėmis nei vyriausybės, todėl moka aukštesnes palūkanų normas. Neigiamos palūkanos už kompanijų obligacijas itin retas reiškinys. Bet tai atsitiko su Šveicarijos kompanijos Nestle obligacijomis.

Ar tokios neigiamos palūkanos neprivers žmonių traukti pinigus iš bankų sąskaitų ar obligacijų? Kokia motyvacija dėti pinigus ten, kur negausi grąžos? Koks pasitikėjimas finansų sistema? Kiek ilgai pasitikėjimas dar gali laikytis?

Tai yra priežastis, kodėl ekonomistai daug metų kalbėjo apie tokį scenarijų, kaip neįmanomą. Tai paaiškina, kodėl centriniai bankai pirmiausiai prieš mažinant palūkanų normas iki minusinių, pirmiausiai naudojo kiekybinio skatinimo programas, vadinamus quantative easing.

Šveicarijos ir Švedijos eksperimentinė situacija kol kas dar nerodo masinio depozitų išsiėmimų iš bankų, todėl didesni centriniai bankai suka panašia linkme. Ekonomikoms pradėjus augti, žadama, kad palūkanos bus atstatytos, tačiau jeigu prasidės masiniai išsiėmimai? Tuomet galima didesnė žala nei nauda.

Kaip neigiamos palūkanos gali padėti ekonomikai?

Mažos palūkanos turėtų padėti ekonomikai, verslas daugiau investuoja, vartotojai išlaidauja. Didėja akcijų vertė, investuotojų noras daugiau rizikuoti. Valiutos pigimas irgi veikia teigiamai eksportą, šalis tampa daugiau konkurencija pasaulinėje arenoje. Tai sukuria lūkesčius, jog infliacija pradės didėti ir gali lemti vartotojų išlaidavimą.

Dešimtmečiais palūkanų normų mažinimo metodas buvo taikomas, tačiau palūkanos retai kada buvo mažinamos taip daug. Dabar gyvename nulinių arba minusinių palūkanų epochoje.

Kokie pagrindiniai minusai?

Pasaulinė finansų sistema sukurta funkcionuoti su teigiamomis palūkanų normomis. Tokia atvirkštinė situacija, kuri prieštarauja pagrindiniams principams,  gali įtakoti ekonominio augimo lėtėjimą. Bankai gali prarasti prasmę kaip institucijos, kurios paskirsto taupančiųjų pinigus investuojantiems. Draudimo kompanijos ir pensijų fondai taip pat gali nustoti funkcionavę įprastai, keičiasi verslo modeliai. Ne per seniausiai BIS banko (Bank of Internantional Settlements) vadovas pasisakė, kad tokia monetarinė politika gali privesti iki nepasitikėjimo valiuta, pinigais, virtualių valiutų atsiradimą ir suklestėjimą, alternatyvių investicijų. Tai pakenks finansų sistemoms pamatams ir bankams.

Ar Federalinis rezervų bankas išvengs neigiamų palūkanų?

Žinoma, šiuo metu JAV darbo rinkos būklė atrodo labai gražiai. Centrinis bankas pradėjo palūkanų didinimo monetarinę politiką. Klausimas, kiek greitai ir kiek kartų šiais metais bus didinamos palūkanų normos. Esant neapibrėžtumui globalioje finansų sistemoje, FED gali nesiimti palūkanų didinimo artimiausiu metu. Panašiai pasisakė ir FED vadovė Janet Yellen savo konferencijoje kongrese. Vis dėlto, jeigu ekonomika pradės šlubuoti, nėra garantijos, jog neigiamos palūkanų normos nebus įvestos ir JAV. Apie tokia galimybę buvo paklausta Janet Yellen. Jos atsakymas buvo toks: ,,tai klausimas, kurį turėsime tirti nuodugniai jeigu matysime poreikį. Reikės peržiūrėti, ar tokie sprendimai neprieštarautų teisės aktams. Mūsų finansų sistema tam nepritaikyta. Kol kas sunku komentuoti tokią galimybę.‘‘

Finansų rinkos neįskaičiuoja kol kas, jog didelė tikimybė sulaukti neigiamų palūkanų JAV. Kas rodo, jog neigiamos palūkanų normos negali būti nurašytas scenarijus? Tai yra metinis stress testas didiesiems bankams. Per šį testą FED užklausia ir tiria bankus, kas atsitiktų, jeigu bedarbystės lygis stipriai padidėtų ir atsirastų neigiamos palūkanos, t.y. -0,5% už iždo vekselius (Treasury Bills). Kitaip tariant, kas nutiktų, jeigu JAV vėl grįžtų į recesiją ir FED sumažintų palūkanas žemiau 0. Janet Yellen pažymėjo, kad iždo vekselių pajamingumas gali smukti į neigiamą teritoriją, netgi jeigu nėra didelio pasikeitimo FED monetarinėje politkoje. Taip jau yra buvę praeityje.

Kas gali nutikti, jeigu neigiamos palūkanos taps kasdienybe?

Japonijos ir Europos monetarinė politika yra santykinai nauja – palūkanos kiek žemiau 0. Jeigu tokia monetarinė politika tęsis ilgalaikiškai, arba palūkanos dar mažės iki absurdiškų lygių, gali atsitikti įdomių dalykų. Pavyzdžiui, tai paveiks žmonių atsiskaitymo įpročius. Pavyzdžiui, žmogus gali pradėti propaguoti išankstinius mokėjimus. Kas gali uždrausti susimokėti už telefono sąskaitą fiksuota kaina metams į priekį. Tas pats su kabeline televizija ar kitomis fiksuotos kainos paslaugomis? Susimokėję iš anksto žmonės nepraras pinigų, kurie ,,degs’’ banko sąskaitoje. Taip pat sutaupys pavedimų mokesčius ir t.t. Tas pats su turto mokesčiais. Ar vyriausybės uždraus žmonėms užmokėti už paslaugas iš anksto?..

Kas gali pasikeisti versluose? Dabar dažniausiai komercinės transakcijos yra su trumpo periodo kreditu – pavyzdžiui, kompanijai tiekėjas leidžia susimokėti už prekę per 60 dienų terminą. Kitaip tariant, galioja atidėjimas. Tačiau tai gali pasikeisti – ar tiekėjai uždraus kompanijoms susimokėti iš anksto vietoje naudojamo 60 dienų limito? Esant neigiamoms palūkanoms, gali atsirasti ir naujų verslų, kurie pasisiūlys saugyklose saugoti žmonių grynuosius. Taip pat žmonės gali pulti pirkti fizinius objektus. Kam mokėti neigiamas palūkanas bankams?..

Rinkoje matome aukso kainos kilimą. Didėjant nepasitikėjimui bankine sistema, žmonės gali pulti pirkti auksą. Mąstau taip: JAV neigiamų palūkanų neįvedinės iki rinkimų, vėliau praėjus rinkimams bus matyti tolimesnė ekonominė situacija ir žinoma, pamatysime, ar nebus atsispirta tai pačiai pagundai. Per finansų krizė turėjome terminą ,,valiutiniai karai’’, kuris reiškė pasaulio centrinių bankų konkuravimą tarpusavyje dėl kuo žemesnės valiutos vertės tam, kad skatinti eksportą. Ar nepamatysime tos pačios tendencijos ir su neigiamų palūkanų monetarine politika?

Japonija įvedė neigiamas palūkanas, ECB taip pat. Švedija, Šveicarija, Danija. Kas toliau? Ruoškimės gyventi kitaip.


Parengė: Dainius Šilkaitis/www.forexfactor.lt analitika