Patarimai prekiaujantiems

Brexit ar Bremain - štai kur klausimas!

Ar britai supranta, kodėl nori išeiti iš ES? 

Brexit ar Bremain? Štai, kur mįslė, kuri kamuoja britus šiuo metu. Ir vis dėlto, ar tikrai reikia to BREXIT?




Dabartinis ,,Brexit’’ triukšmas, arba kitaip jovalas, kurį sukūrė ministras pirmininkas Deividas Kameronas, šokdina rinkas. Jau birželio 23 dieną britai spręs ar likti Europos sąjungoje, ar vis dėlto pasitraukti. Žiniasklaidoje BREXIT šalininkai reiškiasi aktyviai, tačiau tai daugiau emocijos, nei faktai. Sunku rasti faktus, kurie palaikytų BREXIT idėją. Ir tai matyt yra suprantama, tačiau kartais matyt kai kurių asmenų noras pasirodyti ar iškilti per suirutes yra svarbesnis nei šalies ekonominė ateitis. Blogiausia yra tai, kad niekas nežino ir negali žinoti, kas bus po BREXIT. Kiek ilgai truks susitarti dėl prekybos su ES šalių vyriausybėmis? Vyriausybė neseniai paskelbė, kad procesas užtruktų pakankamai ilgai – kai kurie teigia netgi iki 10 metų. Aiškaus vaizdo niekas nežino, todėl abi pusės beria savo nuomones, paremtas emocijomis, įsitikinimais, bet ne faktais. O faktai šiuo atveju turėtų būti svarbiausia.

Pasisakantys už britų pasitraukimą kaip vieną argumentų naudoja tai, jog šalis moka per daug – per 20 -28 milijardus Briuseliui kasmet, arba 55 milijonai svarų per dieną. Faktas yra tas, kad tai suma, kurią Margaret Thartcher nusiderėjo 1984 metais ir šiuo pinigus ES daugiausiai panaudoja Britanijos reikmėms. Atsižvelgiant į tai, realiai Anglija išleidžia ES reikmėms 17 milijonų dienai – tai yra viena trečioji prieš tai minėtos sumos, kurią mini BREXIT šalininkai. Britanija yra tik 8 didžiausia ES įmokų mokėtoja skaičiuojant žmogui.

Dar vienas ,,karštas’’ teiginys yra tai, kad 45-50% Anglijos eksporto keliauja į ES šalis, tuo tarpu iš ES  į Britaniją – 1/10 ar mažiau. Nigel Farage, vienas aršiausių BREXIT idėjos šalininkų, pasisako, kad Britanija priima 20% eksporto iš ES. Problema tame, kad visi šaltiniai rodo skirtingai: Europos statistikos departamentas, Anglijos vyriausybė, TVF.

Laisva prekyba - vienas svariausių argumentų BREMAIN

Laisva prekyba – visos Europos sąjungos sukūrimo pagrindas ir esmė. Britai prisijungė prie laisvos prekybos sąjungos 1973 nesitikėdami, jog ji virs politine sąjunga. Šiuo metu Europos sąjunga yra daugiau nei vieninga rinka. Tai yra tarifų, reglamentavimo, reguliavimo mechanizmas. Žinoma, kai kurios šalys, netgi nebūdamos narėmis turi galimybę pasiekti Europos sąjungos vieningą rinką. Tai Norvegija, Šveicarija. Norvegija turi tokią teisę tik su sąlyga leisti žmonėms migruoti laisvai. Šveicarija ES rinką pasiekia mažiau. Kai kurios bankinės paslaugos neleidžiamos tiekti į ES. Vis dėlto abi šios šalys moka dideles įmokas į ES biudžetą ir turi sutikti su bendromis taisyklėmis, reguliavimu. Brexit šalininkai teigia, kad šalis turi gauti geresnes sąlygas, nes yra antra pagal dydį Europos ekonomika. Jų teigimu, Britanijos prekybos deficitas prekyboje su ES per didelis ir šalis turėtų eksportuoti daugiau prekių/paslaugų į ES. Tam trukdo kai kurie reglamentai. Jų teigimu, jeigu su ES nebus susitarta dėl palankesnių sąlygų, su pasauline prekybos organizacija šalis ieškos kitų rinkų. Gali pakakti ir laisvos prekybos sutarties su Kanada, kurią yra mėginama sukurti jau keletą metų. Vis dėlto po BREXIT apsisprendimo, Europa gali tapti anglams nebe tokia draugiška, nes šios šalies pavyzdys galėtų įtakoti ir kitų pasitraukimą. Todėl reikėtų nedaryti nuolaidų šaliai, kuri atsiskyrė ir kai kuriais atvejais netgi atsukti nugarą. ES visada geriau sekasi susitarti su mažesnėmis valstybėmis, nes didžiosios protekcionistiškai laikosi savo interesų. Apie 45 procentai Anglijos prekių ir paslaugų parduodama ES, tuo tarpu ES eksportas į Angliją vos 7%. Žinoma, Vokietijos automobilių gamintojams būtų svarbu išlaikyti prekybą su Anglija. Tačiau kitos šalys prekiauja su Britanija mažiau ir gali atsisakyti dvišalių sutarčių. Susitarimas joms gali būti neaktualus ar neįdomus. Po Brexit, kiti didieji finansų centrai – Frankfurtas, Dublinas, Paryžius pasididins šansus turėti daugiau įtakos, nes Anglijos finansinių paslaugų eksportas sudaro nemažą dalį viso eksporto į ES.

Ar lengva susitarti dėl laisvos prekybos?

Lengvai susitarti su viso pasaulio valstybėmis dėl prekybos tikrai nebus lengva. Teisininkų teigimu, britai turės pakeisti ES 53 laisvos prekybos punktus, taip pat sunku būtų derėtis su tokiomis kietomis derybininkėmis dėl prekybos kaip Meksika ar Pietų Korėja. Kitos didžiosios šalys – Amerika, Kinija, Indija svarsto naujas sutartis su ES. Po BREXIT Anglija atsistos į eilę ir jai nebus teikiama pirmenybė. Šalys gali matyti Angliją su 65 milijonais gyventojų mažiau patrauklią nei visą ES su 500 milijonų.  Anglija jau daugiau kaip 40 metų sąjungoje, todėl dvišalėse derybose dėl prekybos neturi patirties. Kai kurie BREXIT šalininkai teigia, kad Anglija pasieks susitarimus per 2 metus. Tačiau jau dabar vykstantis susitarimo procesas su Kanada trunka 7 metus. Ir vis dar neratifikuotas. Nežinomybė dėl prekybos sutarčių yra viena pagrindinių rizikų Anglijos ekonomikai BREXIT atveju. Europos komisijos teigimu, Anglijai prekybos sutartys nebus pigios, galbūt bus galima eksportuoti ne visus produktus, paslaugas. Todėl gali prireikti keliasdešimt metų, kad pasiekti pilnus susitarimus. Taigi galiausiai  Anglija turės prastesnes sąlygas prekyboje su ES šalimis nei turi dabar.

 Imigrantai. Išsilavinę, darantys įtaką ekonomikai. Ar tikrai gerai jų turėti mažiau?

Bene didžiausias BREXIT šalininkų koziris – emigrantų antplūdžio mažinimas.  Deividas Kameronas žadėjo, kad sumažins imigrantų skaičių iki 100 tūkstančių per metus. Tačiau to padaryti nepavyko – skaičius perlipo 362 tūkstančius. Didžiausias imigrantų skaičius iš ES. Jeigu žmonės balsuos referendme tik dėl klausimo už imigrantus, ar prieš juos, tuomet greičiausiai laimės BREXIT idėja. ES skeptikai baiminasi ir dėl galimo Turkijos priėmimo į sąjungą. Tuomet imigrantų antplūdis dar labiau padidėtų.

Imigracija į Angliją viršijo visas prognozes. 2003 metais buvo manoma, jog imigrantų iš rytų Europos atvyks apie 13,000 per metus. Skaičius viršytas daugiau nei 5 kartus. Šiuo metu Anglijoje yra per 3 milijonus imigrantų iš ES, pastaruoju metu ryškus antplūdis iš pietų Europos. Beveik pusė imigrantų išvis ne iš ES šalių. Vis dėlto BREXIT nereikštų, kad imigrantų sumažės ar šis procesas bus pažabotas. Jeigu šalis norės pasiekti ES rinkas, turės sutikti su laisvo žmonių judėjimo taisykle. Taip, kaip tai padarė Norvegija ar Šveicarija. Abi šios šalys turi daugiau imigrantų iš ES procentaliai nei Britanija.  Kai kurie pasisako, kad imigracija iš anglų atima darbo vietas, sumažina atlyginimus, ypatingai prasčiau apmokamus. Britai siūlo atsirinkti, kuriuos žmones priimti į šalį kaip tai daro Australija. Tai būtų išsilavinę, šviesūs žmonės. Vis dėlto šiuo metu Anglijoje bedarbystės lygis yra itin žemas ir statistika, nerodo, kad kažkas ,,vagia’’ darbo vietas. Dėl išsilavinusių žmonių – studija rodo, kad britai šiuo metu priima daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Procentaliai netgi daugiau nei Australija. Tai klausimas – kokia dar atranka reikalinga? Beje, išsilavinusių imigrantų netgi daugiau nei vietinių britų. O bendrai išsilavinusių imigrantų skaičius didžiausias Europoje. 

Turtingoms šalims yra būtini imigrantai norint išlaikyti viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą. Auganti populiacija visada sukuria problemų, tačiau mažėjantis žmonių skaičius jų sukuria žymiai daugiau. BREXIT pakenktų ekonomikai dėl prekybos, nepakeistų imigracijos procesų. Taigi, šalis bent jau pirmus 10 metų taptų skurdesnė, o migrantų kiekis liktų ir toliau didėtų.
Tokie pamąstymai prieš BREXIT. Šioje apžvalgoje remtasi faktais iš Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, prekybos statistika iš TVF.

Parengė: Dainius Šilkaitis/ www.forexfactor.lt analitika