Patarimai prekiaujantiems

Kodėl rinkoje reikia mąstyti nestandartiškai

Pamėginkime mąstyti nestandartiškai rinkose


Savaitgalio skaitymui. Knygų mugės proga rašau apie psichloginius aspektus, kurie skiria dažną smulkųjį investuotoją ar spekuliantą nuo didžiųjų grandų. 

Ne kartą akcentuoju tai, jog investuotojui ar biržų prekybininkui vienas svarbiausių dalykų yra suvokti kontekstą, kuriame šiuo metu vyksta prekyba. Dažnas prekybininkas yra ,,prisirišęs‘‘ prie tam tikrų klišių, kurios egzistuoja, kai eina kalba apie finansų rinkas. Vis dėlto, rezultatai rinkoje priklauso didele dalimi nuo požiūrio. Labai daug mokausi iš geriausių pasaulio investuotojų ir prekybininkų. Ir mokysiuosi visą gyvenimą, nes gyvenime laikausi tokio principo. Vienas svarbiausių dalykų gyvenime yra mokytis ir maitinti ne tik kūną, tačiau ir protą. Dažnai žmonės klausia apie sėkmes, nesėkmes finansų rinkose. Pats žodis ,,sėkmė‘‘ yra dažnai suvokiamas kaip gavimas to, ko norime greitai ir lengvai. Bet iš tiesų sėkmė – tai tik rezultatas, ledkalnio viršutinė dalis. O ledkalnio didžioji dalis po vandeniu – visos nesėkmės, nusivylimai, mėginimai dar ir dar kartą. O matoma tik viršutinė dalis. Sėkmė finansų rinkose absoliučiai neegzistuoja. Ir tai yra nuostabu, nes egzistuoja tai, kas svarbiau. Turiu mintyje, rezultatas pasiekiamas tik gerai išmanant rinką. Ne tik mokėti skaityti grafikus techniškai, fundamentaliai, tačiau ir valdyti emocinį intelektą. Nes antraip Nobelio premijos laureatai, protingiausi pasaulio žmonės būtų turtingiausi. Tačiau taip nėra finansų rinkose, emocinis intelektas čia netgi svarbesnis už IQ. Šio straipsnio esmė – paanalizuoti galimus mąstymo scenarijus prieš priimant prekybinį sprendimą. Taip pat paanalizuoti tam tikras ,,klišes‘‘, kurias naudoja 90 procentų ir daugiau smulkių investuotojų ar prekybininkų. Kodėl tai reikalinga suprasti? Pinigus uždirba mažesnė dalis ir tai yra todėl, kad ji skirtingai reaguoja į informaciją. Tai, kaip reaguojame į informaciją, kurią diktuoja grafikas, priklauso, koks rezultatas bus.

Pirmiausiai apie tai, kokius argumentus dažniausiai naudoja didžioji dalis smulkių investuotojų:

  1. Fundamentalioji analizė neveikia. Tokią frazę yra tekę girdėti tūkstančius kartų. Klausimas, ar žmogus, teigdamas tai, supranta, kas yra fundamentalioji analizė? Kodėl ji neveikia? Todėl, kad ji nėra suprantama teisingai. Fundamentalioji analizė dažnai suvokiama kaip reagavimas į ekonominio kalendoriaus parodymus. Rinka nėra efektyvi – nereaguoja į geresnius ar blogesnius rodiklius tiesiogiai. Ar rodikliai, pasirodę kalendoriuje, gali pakeisti tendenciją? Ką jie iš tiesų reiškia? Ar tai lydintis, ar vėluojantis indikatorius? Kokia šaliai skelbiama naujiena? Kokia tos šalies monetarinė politika? Kokiam poveikiu naujiena gali paveikti rinką? Kokiame cikle yra rinka? Koks emocinis krūvis rinkoje (emocinis ciklas)?  Kaip naujiena gali įtakoti ateities monetarinę politiką? Klausimų, kurie kyla rinkoje pasirodžius lydintiems indikatoriams, kurie gali padėti prognozuoti ateinančius vėlesnius rodiklius, daug. Į juos visus atsakyti greitai reaguojant tiesiogiai į naujieną sudėtinga. Rinka dažnai supranta informaciją pavėluotai. Kam reikalinga fundamentalioji analizė? Ogi tam, kad atsirinkti instrumentus, su kuriais tam tikru momentu bus prekiaujama. Viena didžiausių klaidų mano požiūriu yra galvoti, jog reikia prekiauti su viena valiutų pora ar vienu finansiniu instrumentu. Įsivaizduokime situaciją: prekiaujate tik EURUSD pora. Ji juda mažame intervale, visiškos pusiausvyros cikle. O tuo tarpu indeksas SP500 keliauja į visų laikų aukštumas arba valiutų pora AUDNZD ar obligacijos, ar auksas formuoja gražią tendenciją. Kodėl prekiauti ten, kur kontekstas nėra palankus prekybai? Fundamentalioje analizė padeda atsirinkti instrumentus iš daugelio, susidėti krepšelį instrumentų, kurie gali būti įdomus vienu ar kitu metu rinkoje. Dažnas prekybininkas galvoja, jog kiekviena valiutų pora turi ,,būdingas‘‘ savybes ir dažnai formuoja teiginius, jog tam tikra valiutų pora ,,mėgsta‘‘ elgtis vienaip ar kitaip. Nėra jokių būdingų savybių. Rinkos veikia pagal tuos pačius principus visuose grafikuose. Vienintelis dažniausiai pasitaikantis skirtumas yra tai, jog vienos poros ar finansiniai instrumentai yra mažiau likvidūs, kiti daugiau likdvidūs, to pasekoje – vieno dažniau linkę formuoti tendencijas, kiti judėti volatiliai. Taigi skirtumas – volatilumo kiekis.
  2. Techninė analizė yra ,,gralis‘‘. Ar galime rinką prognozuoti su 90 procentų pataikymu? Atsakymas – taip, bet tokiu atveju nuostoliai turėtų būti 6 kartus didesni už pelną kiekvieno sandorio metu. Kokia tokios prekybos esmė? Būsite teisus daug kartų, bet galutinis rezultatas minusinis. Bet kokiu atveju, net ir tada, kai vieta atrodo tobula pagal tam tikrus kriterijus, geriausia yra suvokti, jog didžiausia tikimybė to sandorio metu bus iki 60 procentų. Ir tai yra puiku. Jeigu pelnas bus bent lygus rizikai, kurią prisiimate sandorio metu, rezultatas prekiaujant tokiu principu bus teigiamas. Dažniausiai kiekvieną akimirką rinkoje egzistuoja tarp 40-60 procentų tikimybė, jog pasirinktas sandoris atidirbs. Tokia pat tikimybė, kad neatidirbs. Bendrai visada siūlau formuoti savo sistemą taip, jog klaidos negalėtų būti brangios arba klystant vis tiek auginti portfelį. Esmė – pelno/nuostolio santykis. Jis turi būti ne mažesnis kaip 1:1. Nes kitu atveju pataikymo procentas jau turi būti apie 70 procentų norint laviruoti ties 0 pelnu/nuostoliu.
  3. Svarbiausia mokėti gerai prognozuoti rinką. Prognozuoti rinką visiškai nėra prasmės. Rinką reikia planuoti – t.y. numatyti savo veiksmus, kai rinka judės vienu ar kitu scenarijumi. Gajus mitas apie rinką. Prie ko priveda toks požiūris? Prie paieškų, kokias pozicijas atidaro bankai, ar didieji investuotojai. Rinka yra didelio konkuravimo aplinka. Vienas perka – kitas parduoda tuo pačiu metu. Tarkime Deutsche bankas perka, o tuo pačiu metu Barclays parduoda. Kuris iš jų teisus? Vienas uždirbs, tuo tarpu kitas patirs nuostolį. Kitą kartą atvirkščiai. Paanalizavus garsiausius pasaulio investuotojus, bankų pozicijas ataskaitose, matyti, jog jie klysta. Tačiau vis tiek uždirba. Klaidos kainuoja pigiai lyginant su pelnais.
  4. Svarbiausia turėti gerą pataikymo procentą – prekiauti su kuo geresniu pataikymu. Būti rinkos ,,guru‘‘. Apie tai jau aptariau prieš tai. Ne tikslumas svarbu, nes jį lengva turėti didelį dirbant blogu pelno/nuostolio santykiu. Jeigu kas nors jus sako teiginį, kad kaina tikrai kils/kris, nelaikykite to už gryną tiesą. Nes tikimybė geriausiu atveju 60 procentų, na gal 70. Bet geriausiai būti realistu. Niekas negali pasakyti garantuotai, nes tai nėra prekybos esmė. Rinka yra tikimybinis verslas. Ir uždirbama per sandorių kiekį, jeigu yra tinkamai valdomas portfelis. Tikimybiniai verslai gali būti labai pelningi, tačiau turi būti įvertinama rizika kiekvieno sandoriu metu. Pavyzdžiui, draudimo verslas. Įsivaizduokite save, atidarantį draudimo kompaniją Niujorke. Apdraudžiate 100 automobilių KASKO draudimu. Ar tikrai tikite, jog jau būsite pelningi? Greičiausiai ne. Jeigu apdraustumėte 100 automobilių, 100 namų nuo gaisro, 1 milijoną gyvybės draudimo sutarčių, kitokių egzotiškesnių draudimo sutarčių jau būtų teigiamas. Ir jeigu rizikos vertinimas veiks gerai, tokiu atveju sandorių skaičiui didėjant, pelnas laikysis procentaliai panašus ar netgi didės. Taip ir rinkoje, padarius 1 sandorį per mėnesį, jis pilnai gali būti neigiamas. Kitaip tariant, nereikia sureikšminti pavienio sandorio, nes jo tikimybė panaši kaip ir visų likusių. Žinoma, kartais rinka formuoja labai gražias ir intensyvias tendencijas. Tokiu atveju reikia siekti iš rinkos apimti maksimaliai kuo daugiau.

Taigi pamėginau pateikti keletą ,,klišių‘‘ ,kurios yra vienos pagrindinių darančių įtaką prekybos sandoriams. Žinoma, jų yra ir daugiau, kaip antai: kopijuosiu kito treiderio veiksmus, rinkai reikia skirti daug laiko, strategijų paieška ( Pvz., vienas lankusis vidurkis kerta kitą), prekyba ,,iš rankos‘‘, prekyba per naujienas tiesiogiai. Pilnai sutinku dažnai garsiausių pasaulio investuotojų formuojama mintimi, jog prieš darant sandorį, mes turime žinoti, kodėl jį darome, kiek iš jo siekiame paimti, ką rodo grafikas. Kitaip tariant, skaityti juostą taip, kaip tą darė Jessie Livermore nuo laikų, kai dar nebuvo kompiuterių. Dabar turime kompiuterius, rinkos pasiekiamos paprasčiau, todėl grafikų kainos elgesys (price action) gali būti sekamas dar atidžiau. Turime informacijos, tačiau labai daug triukšmo. Mus supa informacijos triukšmas, dirgikliai iš išorės, kurie dažnai gali priversti elgtis iracionaliai. Kiekvienas impulsas rinkoje – informacija, kuri keičiasi realiu laiku ir nuolat gali atrodyti, jog vėluojama. Tačiau ne greitumas, o kokybė lemia rezultatus rinkoje. Taip pat rinkoje nėra ir pigių ar brangių kainų – čia ne turgus. Tiksliau čia per didelis turgus, kad kaina būtų svarbu, per daug likvidus. Svarbiausia laikas ir kryptis, koks rinkos greitis, volatilumas, ciklas, sentimentas. Pigi kaina tai nėra priežastis pirkti. Brangi kaina – short pardavimui taip pat nėra priežastis...

Minčių upė liejasi ir daugiau, tačiau stabdau save. Šeštadienis. Rinkos nebedirba, nėra emocinio krūvio, todėl tai puikus laikas mąstymams, savęs pažinimui rinkoje ir rinkos pažinimui. Sekmadienis – grafikų peržiūrėjimas ir pasirengimas savaitei, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje? Kokios valiutos, akcijos, indeksai, žaliavos bus įdomios? Į kuriuos rinkos impulsus reaguoti ar nereaguoti? Pirmadienis. atsidaro rinka: disciplinuota savaitės pradžia, peržiūrime ar rinka dirba pagal mūsų pasirengtą planą A, ar pagal B, o gal kažkas nutiko netikėto ir reikia keisti grafikus į kitus? Antradienis – dirbu su tuo pačiu užsivedimu. Dažnai antradienio antroje dienos pusėje laikinai pristoti ir apmąstyti dar kartelį situaciją rinkoje. Nekeisti nuomonės, jeigu nėra tam signalų. Pasižiūrėti ar rinkos dirgikliai neišmuša iš vėžių. Juk rinka didžiausias pasaulio turgus, lengvai galima pasiduoti pagundai nusipirkti to, ko nereikia. Arba parduoti nelaiku. Treičiadienis – didžiausio likdvidumo diena. Šią dieną Wall Street išnaudoja maksimaliai. Čia labai svarbus laikas, kai dirba Čikaga, Niujorkas, Londonas, Frankfurtas. Trečiadienis – naujas pirmadienis savaitėje man. Ketvirtadinis – naujas antradienis. O penktadienis dažniausiai yra diena, kai pirmą pusdienį prekiaujama aktyviau, o antroje dienos pusėje geriausiai uždaryti grafikus. Emocinio krūvio savaitei pakanka. Nukrypau prie savotiško  savaitės plano – dienoraščio... Apie tai galbūt kituose straipsniuose. 

 

Gražaus savaitgalio visiems

Parengė:

Dainius Šilkaitis