Kaip teisingiau suprasti fundemantalią analizę?

Kaip suprasti fundamentalią analizę teisingai?

 

Šiame straipsnyje pasidalinsiu mintimis apie tai, kaip reikėtų suvokti fundamentalią analizę. Galbūt visko ir iki galo neapibrėšiu, tačiau šis straipsnis kilo iš pastebėjimų, klausimų, kuriuos formuoja mūsų apmokymų programos apie fundamentalią analizę dalyviai. Šiame straipsnyje pateiksiu tiesiog minčių – išvadų – patarimų srautą į tai, kaip geriau suvokti fundamentalią analizę ir ekonomiką.

Visų pirmiausia pradėkime nuo to, kad ekonomikos prognozavimas yra daugiau menas nei mokslas. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad turėtumėte per daug nerimauti dėl matematinių išraiškų,kadangi jie dažnai neturi jokios vertės. Ką noriu tuo pasakyti? Ogi tai, kad pasakymas, jog ekonomika augs 2,322666% ateinančiais metais yra absurdiškas ir niekinis. Venkite tokių, kurie Jums taip sako. Galbūt ir atrodo protingai, tačiau šie žodžiai nėra protingi. Negana to, skaičiai iš oficialių šaltinių taip pat gali duoti klaidingą Jūsų suvokimą. Kuomet vyriausybės skelbia, kad bedarbystės lygis yra 9,6%, atminkite, kad tai yra tik apytikris rodiklis, kuris išvestas iš nedaugelio namų ūkių statistikos. Geriau yra sakyti, kad bedarbystės lygis yra apie 10%. O geriausiai tiesiog sekti, ar jis didėja, ar mažėja, o ne tikslų numerį.

Vietoje to, kad sekti tikslius numerius, geriau kaupkite patirtį norėdami suprasti pagrindinius modelius ir kaip jie veikia. Jie yra svarbiau nei kažkos skaičius. Tarkime, kaip veikia obligacijų pajamingumai, kokie yra kreditingumo skirtumai tarp aukščiausio vertinimo ir prasčiausio vertinimo obligacijų, kiek skiriasi vertybinių popierių, susietų su infliacija pajamingumas, negu įprastų vyriausybės obligacijų ir t.t.

Atminkite, kad prognozavimas yra judantis taikinys. Statistiniai santykiai tarp kintamųjų, kurie veikė praeitą dešimtmetį, praeitus metus ar praeitą savaitę, nebūtinai veiks ir šį kartą. Todėl svarbu stebėti ekonominių indikatorių paketą. Tarkime rodiklis X, Y ir Z veikia A. Dažnai žmonės, suprasdami ,kad visi 3 veikia A, pasiima tik X ir pamatydami pokytį, tikisi iš karto reakcijos A. Tokiu atveju pamirštamas Y ir Z rodiklis. O galbūt jie visiškai nieko nerodo, kas galėtų paveikti A?

Patyręs investuotojas ar spekuliantas vertins visus 3. Situacijoje, kai X rodys išsiskyrimą, jis suvoks anomaliją ir rinkoje tiesiog elgsis atidžiau, stebės techninę analizę. Tokiu atveju nepraras savo marškinių.

Informacija juda vis greičiau, todėl prognozuoti reikia vis greičiau ir tiksliau. Daugelis tokiu atveju pradeda koncentruotis į kelis pagrindinius indikatorius, kurie dažniausiai yra labai jau bendriniai. Geriau to nedaryti... Kodėl? Todėl, kad bendriniai ekonominiai indikatoriai dažnai yra mažiau tikslūs. Beje, jeigu ekonominių duomenų centras pateikia inforamciją, kad dabartinis ciklas yra ekonomikos krizės ar pakilimo, dažniausiai tai jau būna gerokai pavėluota. Kitaip sakant, istorija. Todėl investuotojas ar spekuliantas turi stebėti įvairius indikatorius, kurie rodo skirtingų ekonomikos sričių padėtį ir priimti sprendimus netgi tuomet, kai dar lieka ne viskas iki galo aišku. Derintant su technine analize. Rinka nėra tikslusis mokslas ir nereikia čia ieškoti garantijų. Svarbiausia, kad sprendimus su pinigais reikia priimti ne pagal tai, ką pasakė draugas ar televizija, o savo galva ir patirtimi.

Prieš naudojant bet kokį įrankį, svarbu suprasti skirtumus tarp cikliškų ir struktūrinių pasikeitimų. Cikliškas yra tai, kas atsitinka per verslo ciklą – po recesijos ateina augimas, ir atvirkščiai. Struktūriniai – tai yra situacija, kai dalykai fundamentaliai keičiasi ekonomikoje. Tarkime, automobilių pasirodymas 20 amžiaus pradžioje.

Pavyzdys nesenas iš Didžiosios Britanijos. Pašto siuntų rodiklis buvo ilgą laiką svarbus ekonominis indikatorius. Ekonimikai augant, vis didėjo poreikis siųsti reklamas, žurnalus, prenumeratas, kontraktus paštu. Vien per 1999-2000 metus pašto naudojimas smuko drąstiškai, nors ekonomika augo stipriai. Per didžiąją depresiją, laiškų kiekis smuko daug sparčiau nei ekonominis aktyvumas. Toks smukimas susijęs su technologijomis, o ne su Anglijos ekonominiu aktyvumu. Atsirado el paštai, el. parašai,... Taigi finansų rinkos yra žvelgiančios į priekį, todėl ir investuojantieji ar spekuliuojantieji turi žvelgti į priekį.

Investuotojai ar spekuliantai turi pirmiausiai teisingai stengtis nusistatyti verslo ciklą ir pagal tai priimti sprendimą, kur investuoti (obligacijos, akcijos, žaliavos, NT rinka, valiuta) . Nes kiekviename cikle tam tikros rūšies priemonės duoda didžiausią grąžą.

Investavimas yra tęstinis procesas, mokymosi procesas. Tai yra įsipareigojimas visam gyvenimui gilintis į ekonomikos suvokimą bei techninę analizę.

Investavimas ar prekyba rinkose yra daugiau menas negu mokslas. Kuo daugiau ekonominių indikatorių supranta investuojantis, tuo labiau pasitikint galima pasitikti naujus verslo ciklus.

Svarbiausi yra lydintieji indikatoriai.

Fundamentinė analizė suformuoja konteksto suvokimą, tačiau reikia ir grafikuose sulaukti patvirtinimų užėjimams į rinką.

 

Tokios mintys šiam kartui.



Dainius Šilkaitis/ Forex faktorius analitika


Naujienų prenumerata

Gaukite savaitines rinkų apžvalgas bei naujienas

Privatumo politika

Susipažinkite su "Forex faktoriaus" duomenų rinkimo ir apsaugos politika. Susipažinti