Sėkmės istorija: pristatome Colm O Shea

Šis žmogus yra 40-as daugiausiai uždirbantis rizikos kapitalo fondo valdytojas, valdantis 5 milijardų vertės turtą. Tokį reitingą skelbia FORBES žurnalas.

O Shea 10 metų yra prekiavęs Citi banke, vėliau dirbo pas George Soros Quantum fonde. 2005 metais įkūrė savo fondą Comac.

Pakalbinus jį, supranti, kad tai paprastas žmogus, kuris dažnai rinkoje ir klysta. Apie 50 procentų jo sandorių, kartais ir daugiau, yra klaidingi. Colm strategijų esmė – neleisti sau patirti didelių nuostolių.  Nuostoliai turi būti maži. Tačiau klaidos baimės rinkoje neturi būti – tai natūralus reiškinys. O Shea daugiausiai prekiauja sekdamas pasaulines tendencijas valiutų rinkoje, palūkanų normas, akcijas bei žaliavas. Atrodytų, norint suvaldyti tokią gausybę instrumentų ir remiantis daugiausiai fundamentalia analize, minimalūs nuostoliai neįmanomi. Tačiau šiam žmogui įmanoma prekiauti su minimalia rizika. O Shea pamatęs, kad sandoris eina priešinga hipotezei linkme, stengiasi fiksuoti nuostolius kuo anksčiau. O Shea nusistato kainos lygį prieš įeidamas į rinką, ties kuriuo hipotezė keisis ir privalės fiksuotis poziciją. Pozicijos dydis parenkamas pagal rizikos lygį. Jeigu didesnė rizika, pozicija maža. Prekyboje privaloma turėti planą.

Kaip prasidėjo šio žmogaus sėkmės istorija? O Shea jaunystėje domėjosi politika, vėliau ekonomika, dar vėliau – finansų rinkomis. Prieš baigiant universitetą, įsidarbino CITI group banke treideriu. Nei vienų metų neturėjo nuostolingų. Jo pasitikėjimas augo, o autoritetas taip pat. 2003 metais metė darbą Citi ir buvo pakviestas į George Soros Quantum fondą. Greitai jam buvo patikėtos milijardinės lėšos. Colm daug išmoko iš George Soros. Praėjus dviems metams, nusprendė įkurti savo fondą COMAC. O Shea neturėjo nei vienų nuostolingų metų. Mėnesių nuostolingų būta, tačiau ne daugiau kaip 3,7 procento (toks vidurkis). Calm O Shea pripažįsta, kad kapitalo valdymas vienas svarbiausių aspektų. Didinant riziką, galima padidinti pelną, tačiau to imtis galima tik tam tikrose situacijose rinkoje. Colm O Shea neformalioje aplinkoje Londone kalbina žurnalistas Jack Szwager:

Kada susidomėjote rinkomis?
Kai man buvo 17 metų. Degiau aistra keliauti. Vienoje kelionių po Europą, nuėjęs į knygyną, pamačiau knygą ,,Biržos spekulianto memuarai‘‘ apie legendinį spekuliantą Jessie Livermore. Nors knyga buvo seno leidimo, prastos prekinės išvaizdos, tačiau jos turinys mane sužavėjo.

Kas jus taip sužavėjo? Juk ten nieko bendro nėra su fundamentalia analize rinkoje..

Nesutinku su tuo. Tai, kaip Jessie Livermore skaitė biržos juostą, kitaip sakant sekė kainos elgesį, galima vadinti fundamentika. Ponas Partridge knygoje mokė didįjį spekuliantą matyti platesnį paveikslą nei visi mato. Kainos elgesys nėra atsitiktinis triukšmas. Yra priežastys, kodėl formuojasi bulių ar meškų rinka. Vėliau Jessie Livermore, tapęs didžiu treideriu, pradėjo elgtis rinkoje kiek kitaip – suprato kaip veikia paklausa – pasiūla, suprato rinkos charakterį. Tai ir yra fundamentika.

Dažnai žmonės mėgsta sekti kainą, tačiau privaloma suprasti platesnį vaizdą – didesnį paveikslą, kodėl tie veiksmai vyksta rinkoje. Kas įtakoja kainos elgesį. Galime palyginti įvykius rinkoje bei prekiavimą joje su būriavimu, kurį mėgstu. Buriavime neužtenka numatyti vėjo, reikia numatyti bangas ir sekti jas. Jeigu stebėsite tik vėjo kryptį, laukia nesėkmė. Taip ir rinkoje – techninė ir fundamentalioji analizė. Privaloma matyti didesnį paveikslą.

,,Biržos spekulianto memuarai‘‘ – puiki knyga apie kelionę. Pagrindinis veikėjas pradžioje domėjosi tik skaičiukais ekrane – tuo, kaip kaina kyla, krenta. Aš pradėjau nuo domėjimosi politika ir ekonomika. O galima ir kitaip – nuo skaičiukų. Kiekvienas susikuria savo patirtį rinkoje. Vėliau, kai atsiranda patirtis, viskas atrodo kur kas paprasčiau. Tačiau reikia mokintis ir domėtis. Bet juk lengvų pinigų nėra.

Koks buvo tavo sekantis žingsnis po knygos perskaitymo?
Labai domėjausi ekonomika, todėl dėjau visas pastangas ir įstojau į Kembridžą. Tai man patiko labiau nei rinkos. Tai pirmoji gyvenimo meilė. Svarbiausiai daryti tai, kas patinka.

Ar tai, ko išmokote universitete, tikrai padėjo? Ar tai svarbios žinios?
Pradžioje man atrodė, kad tai naudinga. Tačiau kai pamąstau, ko ten buvo mokoma dabar – tai visiškai neteisingas ekonomikos suvokimas.

Koks Jūsų mėgstamiausias ekonomistas?
Keynes.

Ar žinojote, ką norėtumėte dirbti po universiteto?
Taip, norėjau tapti treideriu. Tačiau nelabai supratau, kas tai per veikla.

Kokia pirmoji darbo vieta?
Pavyko įsidarbinti CITI Group banke ir ten kilti karjeros laiptais. Dirbau forex rinkose. Mano pirmoji darbo savaitė buvo Anglijos svaro krachas. Buvo įdomu. Tai buvo 1992 metai.

Ar tai ta pati savaitė, kuomet Goroge Soros tapo persona non grata Anglijoje ir buvo vadinamas žmogumi, sužlugdžiusiu Anglijos ekonomiką?
Taip. Kaip žinote, vėliau teko dirbti su George Soros prieš pradedant savo fondą. George Soros veiksmai tą dieną buvo logiški. Jis man pasakojo, kad perskaitė kanclerio Norman Lamont interviu spaudoje, kurioje jis užtikrintai pasisakė, kad Anglijos bankas turi 10 milijardų svarų rezervą, kuris padės apsaugoti Anglijos svarą nuo spekuliacijų. George perskaitė šį interviu spaudoje ir pasakė sau – tai pozicijos dydis, kuriuo prekiausiu. Rimtai apsvarstęs, nusprendė eiti į rinką tinkamu metu su tokia pozicija. Politika ir finansų rinkos – du skirtingi dalykai. Dažnai politikai galvoja, kad jei gali kontroliuoti situaciją. Taip jau seniai nebėra. Situaciją valdo finansų rinkos. Anglija tuomet buvo recesijoje ir jos valiuta buvo ženkliai pervertinta. Vokietija turėjo kelti palūkanų normas, norėdama išvengti didelės infliacijos po Rytų Vokietijos ir Vakarų Vokietijos susivienijimo.  Kadangi valiutos buvo surištos, Anglija turėjo irgi didinti palūkanas, o tai esant recesijai tik blogina situaciją. Soros nebuvo genijus. Tokią padėtį matė daug rinkų dalyvių. Anglijos banko pastangos tokioje padėtyje palaikyti svarą buvo tas pats, kas bandyti kovoti su gravitacija. Tai yra fundamentika, kuri rinkoj svarbi.

Forex Faktorius pastebėjimas: Atsiminkime neseniai vykusią situaciją su Šveicarijos franku. Panašus pavyzdys. Panašiai netrukus gali atsitikti ir su Danija. Centrinis bankas vis dar laiko ,,surištą‘‘ kursą su euru, tačiau kuo toliau, tuo sunkiai gali būti tai daryti.

Ko ši situacija Jus išmokė?
Mane išmokė to, kad politika yra nieko verta lyginant su realia fundamentika. Fundamentika varo rinkas į priekį. Žmonių noras netikėti situacija dažnai matosi finansų rinkose. Tai gali tęstis ir pakankamai ilgą laiką, tačiau kažkuriuo metu įvyksta griūtis. Soros genialumas tame, kad jis tiksliai suvokia tašką, kuriame įvyks apsisukimas. Ne tai, kad pozicijos dydis teisingas, tačiau tai, kad įėjimas padarytas tinkamu laiku. Todėl galimas užėjimas į rinką su padidinta rizika.

Pokalbis su Cal O Shea vyko 2011 metais. Daug kalbėta apie Europos skolų krizę. O Shea davė labai pesimistines prognozes eurui ilguoju periodu.
Forex Faktorius komentaras: matome nemažą EUR nuosmukį dolerio atžvilgiu, ECB monetarinių stimulų programas, kurios priimtos vėluojant. JAV stimuliavimo programas įvedė prasidėjus finansų krizei, Europa delsė – todėl šuo metu matome prastus ekonominius rodiklius. Ir lyginant juos su JAV  arba Anglijos, gerokai prastesni.

Jūs esate Makro treideris (prekiaujantis pagal makro ekonominius rodiklius). Kaip Jūs prekiaujate?
Na mano prekyba nėra visiškai makro. Čia reikėtų detalesnio paaiškinimo.

Ar Jums svarbus laikas prekyboje?
Nemanau, kad kam nors laikas turėtų rūpėti. Jeigu niekas nesirūpina laiku, tuomet neturime trendo. Ar pardavinėtumėte Nasdaq indeksą 1999 metais? Nepardavinėtumėte vien dėl to, kad manote, jog fundamentaliai kažkas yra pervertinta.

Ką tuomet darytumėte?
Reikia sulaukti, kada žmonės pradės mąstyti apie tai. Imant Nasdaq pavyzdį, jūs nusprendžiate pardavinėti indeksą ties 4000 kaina, tačiau turite užeiti į rinką kainai pasiekus 5000. Taigi, jūs parduodate rinkoje su tikslu uždirbti iš smukimo, o ne iš kilimo. Susiformavus burbului, sunku pasakyti, kiek toli rinka gali nukeliauti iki apsisukimo. Jeigu kas nors Jums pasako, kad tai būtų nebloga idėja, privalote palaukti ir surasti tinkamiausią momentą. Aš nesu originalus, Kartoju tai, kas ir taip aišku. Jei skaitote Financial Times – ten rasite daug atsakymų. Jūs neturite būti ekonomistu. Jūs tiesiog privalote suprasti, kas vyksta aplinkui. Finansinė krizė yra puikus pavyzdys, kad reikia išlaukti tinkamo momento. Per 2006-2007 metus, aš maniau, kad rinkos kyla į nesustabdomą burbulą.

Kaip prekiavote 2006-2007 metais?
Mes nusprendėme, kad reikia pradėti mąstyti nebe taip, kaip buliai. Esant burbului, visada yra daugiau manančių, kad burbulas gali tęstis amžinai. Tokiu metu privalau susitaikyti su mažėjančiais pelnais, nuostolingų sandorių padidėjimu ir laukti kol rinka pradės suktis. Tuomet galima uždirbti didelius pelnus. Viena didžiausių klaidų, kurias daro žmonės – prisijungti prie burbulo. Tuomet atrodo, kad rinka labai likvidi ir greitai galėsite uždaryti pozicijas. Tačiau burbului subliūškus,  galite nespėti užfiksuoti pozicijų ir tai gali lemti nuostolius.

Daugiausiai prekiavau iš palūkanų normų instrumentų. Tai yra, pirkdavau valiutą su didesnėmis palūkanomis prieš valiutą, kurios palūkanos mažesnės. Pavyzdžiui, Australijos trumpo laikotarpio palūkanų normos 5 procentai, o JAV 1 procentas. Tokiu atveju Australijos doleris tampa paklausesne valiuta. JAV investuotojai gali konvertuoti dolerius į Australijos dolerius ir gauti 4 procentų palūkanų normą. Rizika, žinoma, yra ta, kad Australijos dolerio vertė gali smukti prieš dolerį per periodą.

Kokio tipo pozicijomis dar prekiaudavote per ,,burbulinį‘‘ laikotarpį?
Ką darė centriniai bankai? Jie didino palūkanų normas. Todėl dariau daug veiksmų, susijusių su monetarine politika. Per FED palūkanų didinimo ciklą 2005-2006 buvo galima uždirbti labai daug pinigų. Tikimybė, kad FED greitai pakeis savo kryptį nuo palūkanų didinimo į mažinimą, buvo labai maža. Tačiau vėliau atsirado perkaitimo požymiai, rodantys galimą burbulą. Tai tęstis amžinai negali. Ekonomikai rodant burbulo signalus, jie privalėjo didinti palūkanų normas. Atsiranda galimybės uždirbti, tačiau suvoki, kad ,,jie netrukus privalės sustoti‘‘. Rinka pradeda suvokti, kad artėja perkaitimas. Pasiektas tam tikras psichologinis lygis, kuriame atsiranda baimė.

Grįžkime prie krizės. Kaip pastebėjote, kad artėja ,,burbulo‘‘ pabaiga? Kokie pagrindiniai to ženklai?
Fundamentaliai, 2006 metais namų kainos pradėjo smukti, tačiau iš karto krizė neprasidėjo. Duotas tik signalas. Rizikingesnių kreditų indeksai pradėjo smukti sausio mėnesį 2007 metais. Akcijų rinka ignoravo tai. Tuomet 2007 metų liepos mėnesį pamatėme didelį išpardavimą kreditų rinkoje. Akcijų prekybininkai dažniausiai krizės pradžią įvardija 2008 kovo mėnesį, kuomet bankrutavo Bear Sterns. Mano nuomone, finansų krizė prasidėjo 2007 rugpjūčio mėnesį. Tuomet kapitalo rinkos sustojo veikti. Bankai pradėjo nebetikėti kitais bankais. Tai buvo griūties pradžios taškas.

Kaip pamatėte, kad kapitalo rinkose griūtis?
LIBOR palūkanos augo (LIBOR – palūkanos, už kurias bankai skolina kitiems bankams). Tai indikatorius, rodantis, kad laisvas kapitalo judėjimas baigiasi. Likvidumas pradėjo mažėti. Daugelis bankų darbuotojų tokios padėties nėra matę. Jei kažkas panašaus būtų atsitikę kitose rinkose, tai būtų žurnalo viršelio tema. Tačiau faktas, kad situacija susiklostė kapitalo rinkoje- pačioje svarbiausioje – faktas buvo ignoruojamas. Kapitalo rinkos – kapitalizmo širdis. JI pradėjo stoti.

Ar finansinė spauda apie tai pranešė?
Taip, apie tai buvo pranešta. Tačiau rinkos dalyviai iš godumo ignoravo šį faktą iš pradžių. Artimiausius 2 mėnesius SP500 indeksas kilo į naujas aukštumas.

Ar jūs pakeitėte pozicijas iš ,,bulių‘‘ į ,,meškų‘‘ nuo 2007 metų rugpjūčio?
Taip, pakeičiau pozicijas iš bulių į meškų, kai likvidumas kapitalo rinkoje sumažėjo 2007 rugpjūčio mėnesį. Smunkančios namų kainos buvo tik pradėję formuotis debesys, kurie pradėjo lyti, kai kapitalo rinka sustojo. Daugelis žmonių nenorėjo tuo tikėti. Fundamentika  - tai nėra prognozavimas oro rytoj, tai yra supratimas, kad šiuo metu lyja lietus ir jo matymas. Geriausi sandoriai nereikalauja prognozių. Soros pavyzdys parodo tai. Dabar žiūrint atrodo, kad viskas buvo aišku. Taip, viskas buvo aišku. Tik reikia tikėti tuo, ką matai ir imtis veiksmų o ne miegoti. Mano nuomone, pamačius signalus 2007 metais, rinkos nesuprato to, kas vyksta, godumas buvo pernelyg užvaldęs sveiką protą. Nusprendžiau veikti.

Kur investavote pirmiausiai, kai supratote, kad artėja apsisukimo taškas?
Pradžioje pirkau FX volatilumo instrumentą (VIX). Buvo tikėtina, kad volatilumas valiutų rinkoje stipriai pradės augti prasidėjus panikai.

Ką dar buvo galima numatyti?
Prisiminkite, ką darė Greenspan po 1987 metų griūties. Jis mažino palūkanų normas. Pridėjo likvidumo ir mažino palūkanas. Tokių veiksmų iš centrinių bankų buvo galima tikėtis ir per šią krizę. Taigi, mano sandoriai buvo paremti mažėjančiomis palūkanų normomis. Mano tikslas – užeiti į poziciją mažai rizikuojant ir stengiantis gauti maksimalų pelną.

Svarbiausia laiku suprasti, kad esi neteisus ir fiksuoti nuostolingą poziciją, o iš pelningos paimti maksimumą. Žaviuosi George Soros mąstymu. Kartą jis turėjo didelę 250 milijonų dolerių vertės FOREX poziciją. Spauda klausinėjo jo apie šią poziciją. Jis pozicija tikėjo, ji atitiko strategiją. Pamatęs, kad ji eina priešinga linkme, nusprendė fiksuoti nuostolį. Svarbiausia neprisirišti prie savo ar kitų nuomonės. Nesutinku su nuomone, kad norint uždirbti daug pinigų reikia būti labai protingu ir būtina labai gerai išmanyti ekonomiką. Nereikia puikiai nuspėti – suprognozuoti ateitį. Tiesiog reikia būti lanksčiu ir pripažinti klaidas, jas analizuoti bei ,,nelipti ant to paties grėblio‘‘ kelis kartus. Pavyzdžiui, 2009 metais aš buvau labai pesimistiškas dėl ekonominės padėties. Tačiau rinka man parodė, kad esu neteisus. Todėl pripažinau sau: ,,ok, aš šį kartą esu neteisus. Mano hipotezė neteisinga, turiu ją peržiūrėti ir pakeisti strategiją. Reikia būti lanksčiam‘‘.

Rinkoje daug lemia emocijos. Reikia maksimaliai stengtis jų išvengti. Prekybos taisyklės privalomos žmonėms, kurie į rinką žiūri kaip į lošimą. Lošėjai rinkoje pridaro siaubingų dalykų. Tokiems žmonėms daugelyje knygų parašyta: Neprekiaukite. Tai ne Jums. Jūs esate tikrai prastas šioje srityje. Aš neturiu lošėjo mentaliteto. Turėti taisykles svarbu. Visi treideriai per laiką atranda sistemą, geriausiai tinkančią personaliai.

Kodėl Jūs nenaudojate stop loss?
Netiesa. Aš naudoju stop loss. Tiesiog juos pastatau toli. Bet yra nematomi stop losss – taškai, kuriuose esu apsisprendęs fiksuoti nuostolingą poziciją jeigu situacija pasikeis. Numatau scenarijus, ties kuriais reikia fiksuoti nuostolį. Jis paremtas fundamentika. Rinkoje daug dalyvių, turinčių savas emocijas. Dažnai kaina juda ne tik dėl fundamentikos, bet ir dėl euforijos. Pavyzdžiui, auksas. Kas tai yra? Kodėl jis nuostabus metalas? Auksas yra paprasta žaliava, bet žmonių pasąmonėje tai daugiau nei metalas. Todėl jis toks paklausus. Jeigu rinkoje daug bulių, vadinasi turime bulių tendenciją. Nebūtinai tai paremta fundamentika.

Kaip manote, kokia aukso vertė?
Jeigu Jūs man pasakysite ir rinkoje matysiu aukso kainą 100$, sakysiu kad jis tiek ir vertas, jeigu 10.000$ - gerai, tinka ir ši kaina. Auksas vertas tiek, kiek žmonės pasiryžę už jį sumokėti.

Ar yra kažkokie bruožai, pagal kuriuos galite atpažinti sėkmingą treiderį?
Priavalomas susitvarkymas su emocijomis. Negalima prekiauti galvojant, kad tai būdas susikrauti dideliu pinigus. Reikia mėgautis procesu – pinigai atsiranda savaime. Reikia įsigilinti į procesą, tobulėti. Jack Nicklaus turi daugybę pinigų. Tačiau jis puikiai žaidžia golfą net ir būdamas 60 metų.

Kokiomis prekybos taisyklėmis vadovaujatės?
Ypatingas dėmesys – rizikos valdymui. Treideriai pasiekia sėkmė ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu teisingai valdo kapitalą. Nereikia prisirišti prie taisyklių, kurias nusistatote iš karto. Rinka keičiasi – taisyklės taip pat. Todėl būtina tobulėti.

Naujienų prenumerata

Gaukite savaitines rinkų apžvalgas bei naujienas

Privatumo politika

Susipažinkite su "Forex faktoriaus" duomenų rinkimo ir apsaugos politika. Susipažinti