Savaitinė rinkos apžvalga

Brexit įvyko! Kaip tai atsilieps rinkoms?

Britanijos sprendimas palikti Europos sąjungą lėmė dramatišką reakciją rinkose. Valiutas ir akcijas balsavimas paveikė stipriai – virš 10 procentų per dieną. Tai blogiausia diena Anglijos svarui istorijoje ir pasiektas dugnas 1,3230 per Azijos prekybos sesiją – žemiausias lygis GBP/USD poroje per 3 dešimtmečius. Paskutinį kartą panašaus dydžio judėjimus matėme per globalią finansų krizę arba per juodąjį trečiadienį, kuomet Anglijos vyriausybė atsiskyrė nuo Europos valiutos keitimo mechanizmo (ERM). BREXIT bus blogiau nei juodasis trečiadienis ir greičiausiai turės ilgalaikiškesnes pasekmes. 10 metų Anglijos obligacijų pajamingumas smuko į žemiausią kada nors buvusį lygį. Britanijai reikia pakeisti 50 straipsnį iš Lisabonos sutarties norint atnaujinti santykius su ES, tačiau ES lyderiai neskuba imtis greitų veiksmų. Kuo ilgiau jie lauks, tuo blogiau bus sterlingui. Mažiausią nuostolį patyrė FTSE 100 indeksas, kris baigė dieną smukimo -3,15%. Indeksas smuko 8,7% per dieną, tačiau nuostoliai atsistatė silpnėjant svarui ir tikintis papildomų stimulų iš Anglijos banko.

Vis dėlto BREXIT yra tik problemų pradžia, o ne pabaiga. Ir nukraujavimas gali būti didesnis. Sekantis žingsnis – Anglija turi diskutuoti apie išėjimo sąlygas. Šios diskusijos gali užsitęsti mėnesius ar kelis metus. Per šį laikotarpį, tarptautinės kompanijos atsisakys daryti didesnes investicijas į Anglijos ekonomiką ir gali pradėti dairytis filialų ar verslo operacijų vykdymo kitoje Europos šalyje. Apie tai jau prakalbo Japonijos automobilių gamintojai, turintys gamyklas Anglijoje. Bus stabdomos investicijos. Ateinančius 12 mėnesių Anglijos ekonomika mokės už BREXIT pasekmes – būtų stebuklingas rezultatas, jeigu ekonomika augtų per antrą šių metų pusmetį. S&P agentūra greičiausiai sumažins reitingą AAA, o Anglijos bankas gali imtis palūkanų normų mažinimo tam, kad prislopinti galimą recesiją. BREXIT britams yra nepaprastai blogas scenarijus ekonomiškai. Valiutų prekybininkams šiuo metu stebėti Anglijos svarą bus itin svarbu.

 

GBPUSD pabaigė juodąjį penktadienį pasikoreguodamas nuo naujų daugiamečių žemumų. Po to, kai britai atsisakė ERM mechanizmo,sterlingas smuko 5% ir per ateinančius 2 mėnesius smuko 15%. Todėl tikėtina, kad ir šįkart ateinančiomis savaitėmis žemumos dar bus pratestuotos. Kaip minimalų tikslą galėtume matyti GBPUSD poroje smukimą iki 1,32 per ateinantį mėnesį, tačiau toks tikslas gali būti pasiektas ir labai greitai – netgi per ateinančią savaitę. Nebus skelbiama svarbių Anglijai ekonominių pranešimų ateinančią savaitę, todėl BREXIT lieka pagrindinė tema. Jeigu Anglija nuspręs pasinaudoti 50 straipsniu, tuomet tikėtina, kad svaras koreguosis, tačiau tai bus galimybė pardavinėti nuo viršūnių. Reikia suprasti tai, jog skyrybos su ES bus sunkios ir klampios.

 

Europos sąjungai šis Anglijos sprendimas taip pat neapsieis be pasekmių. Nacionalistinės idėjos gali pradėti plisti po kitas šalis, ypatingai tas, kuriose jau dabar gausu euroskeptikų bei politinės suirutės. Ilguoju laikotarpiu, euro zona taps labiau patraukli investicijoms, tačiau trumpuoju matome euro zonos periferijos obligacijų pajamingumo šuolį, bankų sektoriaus akcijų smukimą, euro silpnėjimą. Dešiniojo sparno euroskeptikai pietietiškose euro zonos valstybėse ragina vyriausybes rengti referendumus dėl išstojimo taip pat. Šiuo metu euras reaguos į rizikos toleravimo/netoleravimo nuotaikas rinkoje ir galimus ECB monetarinius stimulus. Neseniai ECB prezidentas Mario Draghi pasisakė, kad yra pasirengęs imtis priemonių, jeigu tik prireiktų finansiniam stabilumui atstatyti. FTSE 100 akcijų indeksas smuko tik 3,15%, tuo tarpu DAX 6,8%, o prancūziškas CAC 8,04%. Jeigu periferijos bondų pajamingumas toliau didės ir akcijų rinkose matysime nuosmukius, ECB gali imtis papildomų monetarinių stimulų. Be Ispanijos parlamento rinkimų, ateinančią savaitę taip pat bus skelbiami Vokietijos mažmeniniai pardavimai, vartotojų kainų indeksas ir bedarbystės lygio skaičiai. Vis dėlto labiausiai rinka reaguos į bendrą nuotaiką, susijusią su BREXIT, labiausiai.

Apie FED palūkanų didinimą greičiausiai jau teks pamiršti šiemet

JAV doleris ir Japonijos jena stipriai brango dėl Britanijos sprendimo palikti ES, tačiau tai nestebina – visada esant rizikos netoleravimui, kaip saugus prieglobstis brangsta šios valiutos. Investuotojai ieško saugumo, todėl auksas brango taip pat beveik 5%. Šiuo metu JAV centrinis bankas taip pat turėtų pakeisti retoriką – vietoj to, kada didins palūkanų normas, dabar greičiausiiai bus kalbama apie tai, kaip bus suteikiama daugiau likvidumo per papildomas apsikeitimo linijas (swap lines) kitiems centriniams bankams. Jenet Yellen praeityje yra pasisakiusi savo susirūpinimą dėl BREXIT pasekmių  finansų rinkoms. Todėl artimiausiu metu turėtume pamiršti FED galimybes didinti palūkanų normas. Rinkos dalyviai jau nebesitiki sulaukti palūkanų normų didinimo šiais metais iš FED. Tik 12 procentų tikimybė didinti palūkanas metų gale.

Azijos sesijos metu įvykęs Japonijos jenos pigimas nuo 99 iki 101,50 panašus į centrinio banko intervenciją. Vis dėlto oficialaus centrinio banko pranešimo apie tai nebuvo. Šveicarijos ir Danijos bankai, kaip ir buvo galima tikėtis, neslėpė savo veiksmų rinkoje ir vykdė intervencijas. Japonijos vyriausybė žodžiu išreiškė nepasitenkinimą valiutos kursu ir jeigu volatilumas tęsis privalės pritaikyti papildomas priemones kursui atstatyti.

Išpardavimai pasaulinėse rinkose lėmė didelį žaliavinių valiutų smukimą taip pat, tačiau bendrai nuostoliai siekė tik 2 %. USD/CAD turėtų kilti agresyviau vertinant naftos kainos smukimą. Kinija, kuri yra Australijos ir Naujosios Zelandijos prekybos partnerė, nebus paveikta taip stipriai neigiamai BREXIT, kaip euro zona ar JAV. Todėl Australijos ir Naujosios Zelandijos doleriai randa palaikymą šioje situacijoje. Kuomet rinkos stabilizuosis, greičiausiai šios valiutos pradės brangimą pirmos. Žinoma, jų brangimas daugiausiai tikėtinas prieš EUR ar GBP valiutas. Kinijos gamybos sektoriaus PMI, Naujosios Zelandijos prekybos balansas, Australijos PMI indeksas bus skelbiami ateinančią savaitę.

Parengė: Dainius Šilkaitis/ www.forexfactor.lt analitika