Savaitinė rinkos apžvalga

2016 metų pabaigos Anglijos svaro prognozė

Įžanga

Centriniai bankai toliau savo sprendimais daugiausiai įtakoja rinkas kaip ir visus 2016 metus. Investuotojai ir rinkų prekeiviai laukia kiekvieno žodžio iš centrinio banko vadovų apie monetarinę politiką ir galimus jos pakeitimus. Svarbiausia žinoti tai, jog dauguma bankų toliau spausdina pinigus ir supirkinėja įvairius finansinius instrumentus. Tai palaiko akcijų, bondų ir besivystančių rinkų bei žaliavinių valiutų kainas.

Kiekybinio skatinimo programa (QE) turėjo jau baiginėtis pagal ankstesnius bankų planus, tačiau daugelis šių institucijų tik dar labiau palengvino esamą monetarinę politiką – Anglijos bankas sumažino palūkanų normas papildomai bei padidino kiekybinį skatinimą (QE). To rezultatas – žaliavinės valiutos surado palaikymą. Tiesa, JAV rinkimai buvo vienas svarbiausių ketvirčio įvykių ir sujudino rinkas stipriausiai. Žaliavinėms valiutos lieka rizika dėl Kinijos augimo potencialo.

Apžvalga

Paskutinio 2016 metų ketvirčio metu daugelis rinkos dalyvių netoleravo rizikos. Situacija pasikeitė po JAV prezidento rinkimų. Rinkos teigiamai priėmė naujojo prezidento planus didinti išlaidavimą, lengvinti fiskalinę politiką JAV.  Europos ir Japonijos centriniai bankai toliau supirkinėja obligacijas dideliu mastu, tai skatina kilimą akcijų rinkose. Anglijos centrinis bankas po BREXIT referendumo taip pat pratęsė obligacijų supirkimo programą, ją padidino, taip pat dar papildomai ir sumažino palūkanų normas. Japonijos ir Europos bankai po truputį praranda pasitikėjimą dėl dabartinės strategijos efektyvumo, nes nepaisant esamų priemonių, tikslai nėra pasiekiami. Ir toliau infliacijos lygis neatitinka centrinių bankų tikslų. ECB prezidentas kol kas nelabai gali sau leisti stabdyti esamą programą dėl esamų rizikų. BREXIT rizika gali paveikti euro zonos šalių ekonomikas, sukelti didesnį politinį sąmyšį. BREXIT gali sukelti ir smukimo riziką. Bankus pažeidžia neigiamos palūkanų normos. Rizika lieka ir dėl Deutsche banko situacijos  - vis dar lieka JAV rinkų priežiūros tarnybų ieškinys 14 milijardų dolerių sumai, kurią turės išmokėti bankas. Nors ir ketinama rinkas nuraminti tuo, jog suma galimai bus sumažinta 3 kartus, vis dėlto oficialaus pranešimo apie baudos sumažinimą kol kas nėra paskelbta. Tokia suma gali stipriai paveikti Deutsche banką ir sukelti grėsmę Europinei bankinei sistemai.

Kol kas niekas nekalba apie neigiamų palūkanų normų eros pabaigą ir kitų finansinių aktyvų kainų burbulus, tačiau toks scenarijus jau turėtų būti svarstomas. Mokėti vyriausybėms už tai, kad skoliname joms pinigus – taip investuotojai dare su Vokietijos obligacijomis – turėtų pasibaigti. Idėja galbūt atrodė gera centriniams bankams, tačiau einant laikui ji neatrodo efektyvi.

 

Anglija. BREXIT tema mažiau kelia nerimą paskutinio ketvirčio metu

BREXIT realybė

Britanijos referendumas dėl pasitraukimo iš Europos sąjungos stipriai paveikė GBP valiutą – vien per birželio mėnesį apie 9% praradusi valiuta sulaukė papildomo išpardavimo ir po referendumo. Trečio ketvirčio metu smukimas buvo mažiausias iš visų valiutų. Vyravo konsolidacija. Paskutinį šių metų ketvirtį GBP turi puikias sąlygas koreguotis prieš daugelį valiutų dėl pasirodančių Anglijos ekonominių rodiklių – paslaugų, gamybos, statybų sektoriai atrodo solidžiai, bedrabystės lygis lieka žemas. Svarbiausia tai, jog teismas priėmė sprendimą, jog vyriausybė turės tartis dėl BREXIT sprendimų su parlamentu. Gruodžio mėnesį arba kitų metų pradžioje aukščiausiasi teismas pateiks galutinį sprendimą. Todėl BREXIT procesas gali užtrukti kiek ilgiau, na o vyriausybės vadovei Teresai May praradus pagrindinį balsą, britų pasitraukimo pasekmės gali būti švelnesnės nei manyta anksčiau. Tikėtina, jog šalis sieks Europos vieningos rinkos prieigos. Šiuo metu Anglijai gali būti palankus ir Donaldo Trumpo tapimas JAV prezidentu. Iš karto po rinkimų naujasis prezidentas pasisakė, jog kalbėsis su Anglija dėl galimų prekybos sutarčių. Lieka netgi tikimybė, jog Anglija gali ,,nušauti du zuikius’’ po BREXIT – turėti prieigą prie ES vieningos rinkos su sąlyga, jog neribos migracijos, bei turėti susitarimą su JAV. Taigi panika dėl BREXIT jau aprimo ir paskutinis ketvirtis palankus GBP korekcijoms daugelyje valiutų porų.

 

Monetarinė politika

Kai Anglijos bankas sumažino palūkanų normas iki 0,25% rugpjūčio mėnesį ir padidino obligacijų supirkimo programą papildomais 70 milijardų svarų. Taip pat perkami ir korporacijų vertybiniai popieriai.  Veiksmais buvo siekiama apsisaugoti nuo galimo neigiamo BREXIT poveikio. Jeigu gruodžio mėnesį pasirodytų aukščiausio teismo sprendimai, jog vis dėlto pagrindinė kontrolė BREXIT procese lieka vyriausybės vadovei – ministrei Teresai May, bankas gali papildomai mažinti palūkanas siekiant išvengti ,,sunkaus‘‘ BREXIT scenarijaus ir lydinčio ekonomikos nuosmukio. Kol kas centrinio banko vadovas Mark Carney atsargiai kalba apie papildomo palūkanų normų mažinimo tikimybę.

 
Parengė: Dainius Šilkaitis/ www.forexfactor.lt analitika