Kas bus toliau? Fedas prieš Kovidą

Kas bus toliau?... 

 

 

Ko gero kiekvienas iš mūsų šiuo metu akylai stebime situaciją pasaulyje ir keliame nemažai klausimų. Tai normalu, nes situacija nėra ta, kuri pasitaiko dažnai. Šiuo rašiniu noriu tiesiog pamąstyti apie tai, kaip matau situaciją. Nemažai skaičiau garsiausių investuotojų nuomonių, taip pat pridėdamas ir savo patirtį rinkose, pamėginsiu sudėlioti šiokį tokį paveikslą apie situaciją, kurią turime šiuo metu rinkose. Tenka prisiminti ir praeitį, nes istorija moko. labai daug. Pažiūrėkime į kairę grafiko pusę ir bus aiškiau,  kad gali būti toliau...

Kažkada neseniai teko rašyti apie tai, kad akcijų rinkos kilimą lemia šiek tiek ir mokestinė aplinka. Dividendų apmokestinimas yra vienas faktorių, kuris greičiausiai irgi gali lemti tai, jog vietoje to, kad mokėti dividendus, tiesiog nusprendžiama geriau supirkti savos kompanijos akcijų ir pakeliant jų vertę daryti investuotojus laimingus. Kažin,  jeigu nebūtų dividendai apmokestinami, ar irgi taip pat būtų? Galbūt investuotojai, gavę dividendus, užuot reinvestavę į tą pačią kompaniją, vis tik paskirstytų pinigus plačiau? Vis mažiau verslų moka dividendus, vietoje to rinkdamiesi supirkinėti savo akcijas rinkose tam, kad sumažintų akcijų kiekį rinkose ir taip gerinti earnings per share ir P/E rodiklius atitinkamai. Susidarė savotiškas žiurkių ratas, iš kurio, panašu, kad buvo sunku ir ištrūkti. Kapitalo pasiskirstymas darėsi vis netolygesnis, nes kapitalas nusėda vis daugiau į indeksinius fondus. Netoli 50 procentų investicinių fondų lėšų kreipiama į indeksinius fondus. Tai reiškiasi, kad didžioji kapitalo dalis eina į didžiausias korporacijas. Žmonės mėgsta konglomeratus. Kažkada girdėjau tokią frazę viename interviu iš Waren Buffeto. Kapitalo grąžą sudarė nemažą pasaulio BVP dalį, berods 35 procentus. Ir šis skaičius, tikėtina, kad didės, bet greičiausiai jau tolimesnėje perspektyvoje. Kodėl? Ogi todėl, kad rinkoms reikia persiskirstyti ir nukraujuoti. Esmė tai, kad vyriausybių pagalbų paketai panašu, jog daugiau nukreipti gelbėti korporacijas ir investuotojus, kurie elgėsi finansiškai nedrausmingai, nekaupė jokio rezervo. Patiko Nassib Talebo mintis, kur jis pasisakė, kad reikėtų pasimokyti iš močiučių, kurios mokėjo kaupti rezervus.

Kuriama nauja istorija, nauji rekordai. Gyvename įdomiais laikais, bet į tai reikėtų žiūrėti kaip į galimybes, nes kitaip jau nebus. 

Rekordai:

Dienos nuo vasario 19 iki kovo 23 įeis į pasaulio istoriją, nes JAV akcijų rinka smuko greičiausiai per visą istoriją - net 33,9% SP500 indekse.  Žinoma, po to sekusi korekcija 17,5% per tris dienas taip pat didžiausia nuo 1930 metų.

Kovo 9 - kovo 20 dieną vyriausybės stimulų paketai JAV lėmė tai, kad išleista daugiausiai investicinio reitingo bondų. Per savaitę 49 kompanijos išleido jų už 107 mlrd USD. Ketvirtis šio instrumento leidime rekordinis ( 473 mlrd USD).

Naftos kaina ,,voliojasi’’ dugnuose, nematytuose nou 1973 metų OPEC embargo. Finansiniai aktyvai taip pat smuko, tik klausimas ar per daug, ar per mažai? Kadangi situacija nėra eilinė ir labai daug nežinomųjų, galime pamėginti pamodeliuoti praeities įvykius, panagrinėti galimus scenarijus ir naviguoti realiu laiku prisitaikant prie konteksto. Ne veltui ne vienas patyręs investuotojas ar spekuliantas visada supranta, kad esmė kontekstas rinkose. Joks indikatorius ar instrumentas neveiks pavieniui.

 

FED turbo veiksmai

Turbūt visi suprantame, kad FED privalo daryti pinigų injekcijas ir jis tą daro operatyviai kaip visada. Pasaulis siurbia JAV dolerius, centriniai bankai didina dolerio rezervus. FED atidarė ir papildomą likvidumo liniją apsikeitimo sandoriams, kurie šiuo metu reikalingi, kuomet centriniai bankai parduoda JAV vertybinius popierius rinkoje tam, kad pereiti į dolerio ,,cash’’ pozicijas. FED atidarė masyvų likvidumą, kad tokie sandoriai būtų sudaromi kaip apsikeitimo (swap). Trumpuoju periodu priemonės veiks, tačiau kas bus ilguoju? Kas laimės - FED veiksmai, liga ar vis tik nebus didelių neigiamų ekonominių pasekmių?

Prognozės atrodo kaip pernelyg optimistinės

Daugelis prognozių sako, kad virusą pavyks sustabdyti per tris mėnesius. Nuo tada turėtų kreivė plokštėti ir eiti žemyn. Izoliacija, karantinas, testavimas parodė, kad galima pasiekti gerų rezultatų. Vakcinos kūrime didelės varžytuvės ir greičiausiai ji bus sukurta greitu metu. 

Neseniai skaičiau JP Morgan, nors iš tiesų ir dauguma prognozių panašios - kritimas bus staigus ir stiprus, o atsistatymas V formos per antrą šių metų pusę ir 2021. Yra prognozių, kurios sako, kad SP500 kompanijos neuždirbs pelno, bet patirs nuostolius, tačiau vėliau trečias ketvirtis ir kiti metai bus atsiimta su kaupu ir 2021 bus pelno daugiau nei 2019 metais. Optimistiška ir gražu. Investuotojų emocijų ciklo termometre sakyčiau, kad esame paneigimo stadijoje (Deny). Po jos seka paprastai baimė, desperacija, panika, kapituliacija ir depresija… 

Verslas beveik negali dirbti, o vyriausybės priverstos imtis priemonių. Kiek galima tikėti vyriausybių pajėgumu suvaldyti situaciją? Ar tikrai valdininkai turi pakankamai kompetencijos suvaldyti verslo krizes? 

Ekonominį atsistatymą galėtų pagreitinti geros naujienos apie ligos suvaldymą ir pagalbos paketai.  Kalbėkime apie JAV ekonomiką, nes rinkose dirbantiems JAV ekonomika yra bene svarbiausias faktorius. Greičiausiai stipriai padėtų ir FED veiksmai, kurie yra labai greiti, nes tik prasidėjus krizinei situacijai paskelbti iš karto, kai tuo tarpu per finansų krizę 2008 metais prireikė keletos mėnesių. FED užtikrino, kad lies pinigų kiek tik prireiks. JAV bankai šioje krizėje atrodo geriau, nes rizika dėl kreditų atrodytų būtų suvaldyta - nėra per didelio leverage, tik trečdalis lyginant su praeita krize. JAV privatus sektorius taip pat imasi iniciatyvų suvaldyti sveikatos krizę mėgindami kurti vakcinas, testus, įrangą. Didelis iniciatyvumas. Gali būti, kad smukusios aktyvų kainos rinkose pritrauks akcijų pirkėjus, nes fonduose yra didelis kapitalas, kuris trokšta uždirbti kokią nors grąžą ,,sausų’’ palūkanų laikais. 

Vis dėlto tai optimistiniai pamąstymai, kurie dominuoja bankų apžvalgose. 1929 metais akcijų rinkų kritimas irgi pradžioje buvo mėgintas paneigti, bet rezultate pasaulis turėjo didžiąją depresiją, trukusią 11 metų. 11 metų!

Niūrioji pusė

Iš tokios daugiau niūrios pusės, matome, kad JAV liga pradeda dar tik savo kelią ir delsimas buvo nemažas,  kol pradėta imtis priemonių. Žmonės nėra tokie paklusnūs įsakymams kaip Kinijoje. Matome, kad JAV jau turėjo ir paros mirčių rekordą, kas yra tikrai blogai ir nuteikia niūrioms perspektyvoms. Nepaisant minėtų privačių iniciatyvų, matome, kad medikai neaprūpinti pakankamai, trūksta lovų, ventiliatorių, kitos įrangos. Medikai ir slaugės neapsaugoti pakankamai. Kitas momentas - kaip akcijų rinkose pamatėme didžiausią kritimą per kelias dienas istorijoje, taip šį kartą greičiausiai pamatysime ir didžiausią ekonomikos susitraukimą, kuris įvyko taip greitai. Jau matome, kad 10 milijonų žmonių be darbo, ir tai tik pradžia. Bedarbystės lygiui pasiekus 10 procentų, daugelis greitai liktų be pinigų. Verslai užsidarinės. Blogiausias ketvirtis istorijoje buvo 1958 metais (I ketvirtis), kai ekonomika smuko 10 procentų. Dabar manoma, kad ekonomika gali smukti 15 - 30 procentų per II ketvirtį. Kai kurie optimistai analitikai tikisi, kad SP kompanijų II ketvirčio rezultatai trauksis 10 procentų, kas yra labai jau mažai. Yra tokių, kurie laukia nuosmukio (taip, ne pelno!) bendrai SP500 kompanijoms.

Vyriausybė išrašys čekius darbo netekusiems žmonėms, verslas gaus paramą. Klausimas, ar to pakaks ir kiek ilgam? Kiek bus tokių, kurie paramos negaus arba negebės pasinaudoti, neturės teisės pasinaudoti? Kiek ilgai reikės laukti ekonomikos atsitiesimo iš visiško sąstingio kai visi grįš į normalias vėžes?… Kažkaip atrodo, kad V formos atsistatymas nėra realistiškas scenarijus. Ir beje geriau žiūrėti į situaciją atsargiau nei pernelyg optimistiškai. O jeigu grįžus į darbus, paaiškės, kad liga toliau plinta?..

Kai kurios kompanijos gauna mažiau pajamų, tuo tarpu kitos negauna visai šiuo metu. Visi jie gali sumažinti išlaidas, kurios dažniausiai yra fiksuotos, tačiau jie negali sumažinti išlaidų taip greitai, kai greitai krenta pajamos. Todėl tikėtina, kad antro ketvirčio pajamos smuks (pelnų nebus, greičiausiai veiklos bus nuostolingos). Vieniems pajamos greitai atsistatys (pramogų verslas), tuo tarpu kitiems lėčiau. 

Kompanijos su dideliu leverage

Daugelis kompanijų šioje situacijoje atsirado jau stipriai su skolomis. Valdybos naudojosi mažų palūkanų normų aplinka, taip pat išleidinėdavo skolos vertybinius popierius kapitalo rinkose ir supirkinėdavo savo akcijas tam,  kad mažinti jų kiekį rinkose ir padidinti pelno akcijai rodiklius. Na ir žinoma, direktorių pajamas. Rezultate skola/turtas (debt to equity) didėjo. Kuo daugiau skolos kompanija turi lyginant su turtu, tuo didesnį pelną akcijai uždirba gerais laikais. Tačiau blogais laikais kuo mažiau grąžos nuo equity (arba kuo didesni nuostoliai), tuo daugiau tikimybės neišlikti. Korporacijų skolos komplikuojasi praradus pajamas arba stipriai mažėjant pajamoms. Todėl bankrotų greičiausiai pamatysime ne vieną per ateinančius mėnesius. Šį kartą skirtumas nuo praeitos finansų krizės yra tas, kad rizikingiausias kapitalas gautas ne iš bankų, o iš ne bankinių skolintojų ir fondų. Todėl tikėtina, kad vyriausybės parama šioms kompanijoms nebus galima. Ir čia nelabai yra kaltų, nes tie, kad suteikė tokius skolinimus, nelabai galėjo numatyti pandemijos. Kas būtų, jeigu skolintojai visada vertintų situaciją vertindami pandemijų tikimybę? Matyt kapitalo rinkose nebūtų visai...

Nafta komoje

Kitas dalykas - naftos kaina, kuri yra žemumose, kurias sunku įsivaizduoti. Tai reiškia nuostolius šalims, kurios tiekia naftą. Labai daug darbo vietų praradimų. Naftos ir dujų pramonė JAV sukuria apie 5 proc darbo vietų. O kiek dar netiesioginių! Kapitalo investicijos turėtų stipriai trauktis šioje srityje, o jos sudaro didžiąją dalį kapitalo investicijų JAV. Produkcijos smukimas, vartojimo mažėjimas. 


Koks emocinis fonas aplinkui? Ekonomika juk yra dalinai emocijos

Labai blogai šiame visame reikale ir neigiamas emocinis fonas. Žmonės įbaiminti visame pasaulyje. Ekonomika yra psichologija. Žmonės bijodami mažai vartos ir tikėtina, prireiks laiko, kol pasikeis situacija. 


FEDas kovoja su KoVidu

FED toliau deda trilijonus dolerių kiekvieną ketvirtį į deficitą. Iki viruso ketvirčio deficitas buvo apie 1 trln USD. Jeigu FED toliau didins deficitą ir pumpuos dolerius? Kas laukia? Moderni monetarinė teorija sako, kad federalinis deficitas ir skola nieko nereiškia. Skamba juokingai, bet dabar matyt jau gali būti, kad teks susidurti su to pasekmėmis. Ar pavyks doleriui išsaugoti rezervinės valiutos statusą? Kol kas gerai tai, kad kitos šalys daro tą patį ir kitų valiutų kiekis didėja netgi daugiau nei USD, todėl bent jau kol kas rezervinės valiutos statusas išsilaiko. Jeigu nepavyks išlaikyti šio statuso - kaip JAV reikės finansuotis deficitą? Didinant palūkanas ir mokant už tai? Ar toks pinigų kiekio didėjimas nesukels didelės infliacijos? Pasiūlos stoka dėl sutrūkusių tiekimo grandinių ir žaliavų pasiūlos strigimo, galutinio produkto pateikimo į rinką sunkumo - ar tai nesukurs didelės infliacijos? Panašu, kad gali.

 

Lietuvoje specialiai pastebiu kainas. Vis tik matyti didėjimo tendencija, ypatingai žaliavose. Klausimas ar tai neperaugs į labai didelę infliaciją. Ženklų yra, reikia juos stebėti ir laiku reaguoti priimant sprendimus rinkose tam,  kad apsisaugoti nuo infliacijos. Tai jau atskira tema. 

 

Naujienų prenumerata

Gaukite savaitines rinkų apžvalgas bei naujienas

Privatumo politika

Susipažinkite su "Forex faktoriaus" duomenų rinkimo ir apsaugos politika. Susipažinti