Dideli pokyčiai obligacijų rinkose. Analizė

JAV obligacijų rinkų vystymosi analizė

 

 

Gyvename ultra žemų palūkanų normų aplinkoje. Obligacijų pajamingumai taip pat mažėja nuolatos, tai rodo, kad investuotojai tarsi netiki infliacijos augimu ir palūkanų normų didinimu. Iš kitos pusės, esamas akcijų rinkos augimas ir aukso bei kitų tauriųjų metalų brangimas sako ką kitą -  tikimasi didelio infliacijos augimo. Sveikatos krizė galbūt pakeitė daugelio mintis apie ekonomiką, tačiau šie procesai jau buvo prasidėję iki viruso plitimo, o virusas tik paspartino kryptį. Obligacijų pajamingumas paprastai svyruoja netoli metinio nominalaus BVP (year-over-year). Nuo 1953 stebint istoriją, matyti, kad pajamingumas juda arti nominalaus BVP, tačiau tiek BVP, tiek bondai linkę būti volatilūs. Šiuose epizoduose galime pamatyti, kad tarpe tarp 1950-1970 metų, skirtumas tarp obligacijų pajamingumo ir nominalaus BVP dažniausiai neigiamas.  Kitaip tariant, investuotojai  neįvertindavo pakankamai BVP augimo perspektyvos, tuo pačiu ir infliacijos augimo perspektyvos. Bondų pajamingumas augo per šį laikotarpį , tačiau išliko stabiliai žemiau nominalaus BVP rodiklio. Tai galima vadinti kaip nesėkmingą periodą bondų investuotojams. 

Bondų pajamingumas šoko į viršų nuo 1980-1990. Šiame laike bondų pajamingumas davė daugiau nei BVP augimas. Buvo keletas epozidų, kuomet didėjantys bondų pajamingumai lėtino ekonomiką ir stabdė infliacijos augimą. 

 

Po 1990 metų vidurio, infliacija smuko ir skirtumas tarp bondų pajamingumų ir nominals BVP susitraukė ir buvo arti nulio. Nors šiandien JAV vyriausybė turi rekordiškai didelį federalinio biudžeto deficitą, dar 2001 metais buvo svarstoma, kiek didelis gali būti būsimas biudžeto perteklius. Tokios mintys formavosi, nes šiais metais JAV pavyko pasiekti perteklių. Vis dėlto, kaip matome, šis tikslas nepasiektas absoliučiai ir po to deficitas tik didėjo. 

Per 2001 metų teroro išpuolį JAV, FED paliko palūkanų normas per žemai, o tai lėmė bondų pajamingumų mažėjimą ir žemas palūkanas už NT sandorius. Viskas liko pakankamai lygu, net kai pradėta didinti palūkanas po 25 punktus per konferencijas nuo 1 procento iki 5,25%, pasiektą birželį 2006 metais. Smogus 2008 metų finansų krizei, FED pritaikė ultra lengvą monetarinę politiką. FED palūkanų normų intervalas krito iki 0,00 - 0,25% nuo gruodžio iki 2015 metų gruodžio. FED pritaikė tris kiekybinio skatinimo programas ir tai išpūtė FED obligacijų balansą nuo 0,48 trilijono iki 4,19 trilijono 2014 metais. Infliacija liko žema po didžiosios krizės. Nuo 2012 FED pradėjo naudoti kitą infliacijos matą - PCED (personalinio vartojimo išlaidų defliatorius). Nutaikytas tikslas 2 procentai, tačiau jis liko dar ilgam mažesnis nei siekiamas tikslas. Po kiekybinių skatinimų pabaigos 2014 metų gale, FED pradėjo didinti palūkanas ir pakėlė link 2,25-2,5% 2028 metų gruodžio mėnesį. Buvo tikimasi, kad monetarinė politika normalizuosis. Bet klausimas, kuris kamavo FED vadovus buvo toks: kam didinti palūkanų normas, jeigu infliacija nėra pakankama. Ir kitas - kodėl didiname tiek mažai, kai bedarbystės lygis toks žemas ir tikėtina, kad infliacija gali iššauti greitai. Vis dėlto palūkanų didinimas privertė galvoti investuojančius apie tai, kad reikia laukti didesnės grąžos rinkose nei bondų rinka gali pasiūlyti. Išpardavimai lėmė pajamingumo didėjimą link 1,92% 2019 metų gale. Atrodė, kad tai greičiausiai pabaiga bondų pajamingumo mažėjimui, kuris vyksta nuo 1981 metų, kuo met siekė net 15,84%. 

Vis dėlto dar iki viruso plitimo, infliacijos mažėjimas lėmė pradžią dar vienos bondų pajamingumo mažėjimo bangos. FED sumažino palūkanų noras vėl agresyviai iki nulinių. Kiekybinis skatinimas dabar taikytas kaip neturintis jokių ribų. Šiuo metu matome ir esame liudininkai rekordiškai mažo obligacijų pajamingumo. 0,55 procento - toks yra 10 metų obligacijų pajamingumas JAV.

 

O kaip gali būti su infliacija?

 

Daugelis investuotojų šiuo metu perbalansuoja portfelius į JAV akcijas, metalus, kitus aktyvus, įskaitant valiutas, akcijas ir obligacijas užsienyje. Daugelis prognozuotojų jau seniai mėgina suprognozuoti bondų rinkos pajamingumo smukimo pabaigą. Kaip ir dažniausiai su prognozėmis, jos prašovė. Rinka sureguliuoja viską. Pabaiga gali būti dabar, o gali smukti iki nulio ar netgi žemiau. Rinkose nėra nei lubų, nei grindų. Juk matome, kas dedasi su Vokietijos ir Japonijos obligacijų pajamingumais. 

O kas jeigu vakcina bus atrasta ir kitais metais baigsis pandemija? Vistik dar nė karto nebuvo tiek leidžiama pinigų jokiam vaisto ar vakcinos sukūrimui. Jeigu taip įvyktų, ekonomikos greičiausiai greitai atsistatytų ir FED pamatytų infliaciją aukščiau 2 procentų galimai greitai. Didėtų paklausa paslaugoms ir prekėms, kurios paveiktos tiekimo gradinių sutrikimo ir JAV-Kinijos prekybos karo. Kitaip tariant, pasiūla nespėtų su paklausa ir tai gali lemti kainų augimą. Ar auganti infliacija gali lemti ir bondų pajamingumų didėjimą - taip pat klausimas. Visos šalys kalba apie tai, kad didinant palūkanas tai sumažintų atsigavimą po sveikatos krizės ir tai didintų deficitus ir skolą dar stipriau. Tikėtina, kad jeigu infliacija ir atsistatys, FED neskubės su palūkanų didinimu dar ilgai. Kodėl? nes ilgai nepasiekti 2 proc tikslai ir galimas dalykas, kad leis tarkime ribą tarp 2-4 procentų. Tokiu atveju FED galėtų palaikyti surištą bondų pajamingumą žemiau 1 procento. Toks scenarijus realus ir kas gali nutikti jeigu tai virs realybe? To pasekoje gali būti, kad alternatyvūs aktyvai, tokie kaip obligacijos kitų šalių, akcijos iš viso pasaulio, taurieji metalai, užsienio valiutos taps paklausesni vis labiau. 

Beje, FED užsidėjo mandatą siekti infliacijos 2 proc tikslo 2012, taigi netaip jau seniai. Tačiau mandate neminima, kas būtų jeigu infliacija šoktų gerokai aukščiau šio lygio. Kitaip tariant, nėra įsipareigojimo didinti palūkanų normas.

 

Šiuo metu labai svarbu stebėti FED laikyseną, pasisakymus, taip pat tai, kaip juda rinkose skirtingos turto klasės, matyti bendrą vaizdą. Galbūt apskritai moderni monetarinė teorija keičiasi ir todėl galime sulauktı absoliučiai netikėtų scenarijų. 

 

 

Parengė: Dainius Šilkaitis/ Forex faktorius analitika

Naujienų prenumerata

Gaukite savaitines rinkų apžvalgas bei naujienas

Privatumo politika

Susipažinkite su "Forex faktoriaus" duomenų rinkimo ir apsaugos politika. Susipažinti